Ministrų kabinetas pritarė įstatymo pataisoms, ginančioms ne privačios nuosavybės savininkus, o sovietinės nomenklatūros pomėgį medžioti ten, kur nori, rašo „Respublika“.
Seime jau kelis kartus nepavykus prastumti Medžioklės įstatymo pataisų, įteisinančių medžiotojų savivalę šaudyti žvėris privačiuose sklypuose, galbūt net ir visai šalia žmonių poilsiaviečių, jų rengėjai užtarimo sulaukė Vyriausybėje.
Du prezidento veto
2005 m. net šeši iš devynių šių pataisų punktų Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažinti kaip prieštaraujantys pagrindiniam šalies įstatymui.
Šiurkštų pasikėsinimą į Konstitucijos raidę 2006-aisiais įžvelgė ir prezidentas Valdas Adamkus, per vienus metus pataisas vetavęs net du kartus.
Seimo nariams pirmą kartą neišgirdus šalies vadovo veto, tą patį įstatymą pro Prezidentūrą jie bandė vėl prastumti praėjus tik pusmečiui. Tuomet V.Adamkus pakartojo savo nuostatą, kad medžioklė privačiuose sklypuose leidžiama tik esant rašytiniam jų savininkų sutikimui.
Tačiau Seime dirbantys medžiotojai vis tiek rengė tik jiems patiems naudingas įstatymo pataisas. Jomis siekiama priversti žemės sklypų savininkus ieškotis pačių medžiotojų ir kiekvienam jų baksnoti, kad žudyti žvėris ar kelti pavojų žmonėms privačiame miške draudžiama.
Lietuvoje dabar yra apie 30 tūkst. medžiotojų ir dešimtimis kartų daugiau žemės savininkų, tačiau premjero Gedimino Kirkilo kabinetas šią savaitę nusprendė ginti mažumos – medžiotojų interesus.
Ilgisi sovietmečio
Už KT sprendimų įgyvendinimą Seime atsakingas Parlamento vicepirmininkas Gintaras Steponavičius neslepia, kodėl tam tikra tautos išrinktųjų grupė iki šiol blokavo Konstituciją atitinkančio Medžioklės įstatymo pataisų priėmimą. Likus tik kelioms savaitėms iki rinkimų sau naudingą variantą pabandyta įbrukti per Vyriausybę.
G.Steponavičiaus teigimu, privačios nuosavybės savininkams, o ne medžiotojams labiau naudingas įstatymas buvo stabdomas vien todėl, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitetui anksčiau vadovavo nušautais žvėrimis mėgstantis pasipuikuoti Antanas Bosas, o dabar - nuo sovietmečio medžioklę dievinantis Bronius Bradauskas.
„Draugas Bradauskas, draugas Pekeliūnas, draugas Bosas ir kiti nori palengvinti sau gyvenimą, – teigė G.Steponavičius. – Vyriausybė tik vaidina esą norinti apginti savininkų teises, tačiau iš tiesų siūlomas atbulas vežimas. Kad žemės savininkai lakstytų paskui medžiotojus, o turi būti atvirkščiai – šie privalo gauti privačios nuosavybės šeimininko leidimą medžioti jo žemėje“.
Su Konstitucija susikertančių pataisų rengėjai siekia panaikinti privačios nuosavybės savininkų galimybę tvarkytis savo žemėje ir patiems spręsti, ar įsileisti į ją medžiotojus.
Užsimerkę ministrai
Pasak G.Steponavičiaus, dalis žemių ir miškų, nuo sovietmečio patenkančių į medžioklės plotus, buvo grąžinta žmonėms, kurių šiandien niekas neklausia, ar čia galima medžioti. Pataisų rengėjai sovietmečio privilegiją siekia įtvirtinti įstatymu.
„Šis įstatymas buvo truputį paremontuotas, tačiau dalis KT sprendimų vis tiek neįgyvendinta, – tvirtino G.Steponavičius. – Žemės savininkai pastatomi į prašytojų poziciją. Konstitucija sako, kad nuosavybė yra neliečiama, o jeigu kas nors nori ja naudotis, pirmiausia turi gauti savininko sutikimą.
Vyriausybė ir jos teisininkai kažkodėl nekreipia dėmesio į akivaizdžius Konstitucijos ir pataisų neatitikimus. Nors premjeras yra žvejys, bet meška su lokiu – abudu tokiu. Keista, kodėl Vyriausybė nesupranta, kad įstatymą ir vėl vetuos prezidentas, kurio nuostata šiuo klausimu vargu ar pasikeitusi“.
99 procentai tiesos
Medžioklės įstatymo pataisas rengęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Juozas Jaruševičius savo oficialioje anketoje nurodo vienintelį pomėgį - medžioklę.
J.Jaruševičiaus rengtose įstatymo pataisose staiga nebeliko eilutės, skelbiančios, kad medžioti draudžiama žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, jeigu jų savininkai uždraudė juose medžioti. Parlamentaro siūlymu vietoj privačių sklypų atsiranda terminas „kitose teritorijose“.
Be to, pataisos numato, kad jeigu sklypų savininkai uždraudė medžioti, tokia žemė vis tiek laikoma medžioklės plotu, kuriame „medžioti laikinai uždrausta“.
Įstatymų pakeitimo rengėjai neatsižvelgė ir į 2005 m. KT nutarimą, kuriuo konstatuota, kad įstatymo straipsnis, kalbantis apie tai, jog žemės sklypo savininkas apie medžioklės plotų sudarymą informuojamas ne tiesiogiai, o per tam tikrą savivaldybės komisiją, prieštarauja Konstitucijai.
Paklaustas, ar dėl draudimo medžioti privačiose valdose kiekvieną medžiotoją turėtų informuoti žemės savininkai, J.Jaruševičius sakė, kad taip „lyg ir neturėtų būti, tačiau savininkai turėtų kreiptis į savivaldybės komisiją“.
„Jeigu yra noras medžioti privačioje žemėje, tokia komisija turėtų informuoti savininką, kad jo sklypas įtraukiamas į medžioklės plotus, – teigė J.Jaruševičius. – Komisija lauktų savininko sutikimo. Jeigu jis nesutiktų, niekas jo ir neturėtų ar negalėtų prievartauti“.
„Tikiuosi, kad prezidentas šio įstatymo daugiau nebevetuos, – pridūrė J.Jaruševičius. – Įstatymas dabar jau daugiau – 99 procentais – atitinka Konstituciją“.
Julius Girdvainis
