Sveikatos apsaugos ministerija, jei bus pinigų, ketina pirkti daugiau nei šimtą naujų greitosios pagalbos automobilių. Panevėžio miesto ir rajono greitosios pagalbos stotys nežino, ar jų gautų, tačiau labai norėtų.
Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiais metais per keletą etapų, atsiradus finansinėms galimybėms, planuoja pirkti 136 naujus greitosios pagalbos automobilius su įranga. Jiems įsigyti prireiktų beveik 29 milijonų litų.
Pamažu atnaujino
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka sakė nežinantis, ar Panevėžys automobilių gautų. Iš ministerijos buvo gautas paklausimas apie patiriamas sąnaudas, taip pat žino, kokias transporto priemones panevėžiečiai turi, tačiau daugiau – jokių žinių.
Šiuo metu stotis transportu apsirūpinusi. Bendras automobilių amžiaus vidurkis – aštuoneri metai. Direktorius džiaugėsi, kad per kelerius metus pavyko šį vidurkį sumažinti 3–4 metais – parkas atnaujintas. Paskutinius keturis automobilius, pirktus ministerijos, panevėžiečiai gavo maždaug prieš trejetą metų. Patys taip pat įsigijo keletą. Pirkti ne nauji, o kelerių metų senumo vokiški automobiliai. Pasak V. Mitkos, Vokietijoje automobiliai eksploatuojami penkerius metus ir vėliau parduodami. Įvertinę jų būklę, juos įsigijo lietuviai.
Automobiliai senoki ir genda
Panevėžio rajone situacija liūdnesnė. Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos stoties garažo vedėjas Rolandas Peikštenis tikino, kad naujų greitosios pagalbos automobilių labai reikėtų. Šiuo metu stotis turi penkis automobilius – keturi dirba, o penktasis – rezervinis. Visi automobiliai važiuojantys, tačiau gana seni. Stotis yra anksčiau gavusi du naujus automobilius, o likusieji pasenę – yra gamintų 1998 metais. Tad problemų dėl remonto netrūksta. Tiesa, taip, kad subyrėtų keli automobiliai ir nebūtų kuo dirbti, laimei, nebuvo.
Rajono Greitosios medicinos pagalbos stočiai, palyginti su kai kuriomis kitomis mažesnėmis stotimis, šiek tiek geriau tuo atžvilgiu, kad Panevėžyje yra Respublikinė ligoninė ir Konsultacijų poliklinika. Tad išaugusio vežti paslaugų poreikio nejaučia ir gali koncentruotis labiau į tiesioginių paslaugų – pagalbos – teikimą.
„Gera padėtis dėl visų specialistų“, – sako stoties vyriausioji slaugytoja Vida Vienžindienė.
Tačiau aptarnaujama teritorija yra didelė.
Mažai susiję
Panaši situacija ir Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje. Pasak direktoriaus V. Mitkos, dominuojančios vežimo greitosios pagalbos automobiliais paslaugos yra daugiau rajonų, kuriuose buvo uždaryti specializuoti ligoninių skyriai, problema. Pavyzdžiui, turi vos kelis automobilius, o tenka ne tik suteikti greitąją pagalbą, bet ir atvežti pacientus į Panevėžį.
„Su mumis tai mažai susiję. Retais atvejais vežame ligonius į Vilniaus ar Kauno specializuotus centrus“, – sako V. Mitka.
Tiesa, šiuo metu dirba mažiau brigadų. Kiekvienai jų buvo priskirta daugiau aptarnaujamų gyventojų. Tačiau, V. Mitkos teigimu, miestas kompaktiškas ir išsiverčiama. Didesnė problema ten, kur plotai dideli, o žmonių koncentracija nedidelė – kad ir rajone. Įprastai dirba 6–7 brigados – dieną daugiau, naktį mažiau. Priklausomai nuo situacijos, stengiamasi, kad dirbtų ne mažiau kaip šešios. Gripo epidemijų metu, kai tampa slidu, budi daugiau brigadų.
