Vilnietei Mildai, kaip ir dar pusšimčiui tautiečių, laisvą laiką leidžiančių Katedros aikštėje, išmanusis tiesiog būtinas.
„Telefonas reikalingas viskam, ir susisiekti su šeima. Tiek ir socialiniais tinklais, ir skambinant, ir visos programėlės. Bankai, parkavimas. Ir, aišku, žaidimai kartais", – pasakoja vilnietė Milda.
Milda prisipažįsta – ilgiau naršant palenkus galvą, ar šnekant telefonu galvą nuleidus, junta diskomfortą.
„Jeigu ilgai žiūrint į telefoną, tai jaučiasi, kad pavargsta kaklas", – teigė Milda.
Jeigu jau kalbame telefonu, tai darykime tai aukštai iškėlę galvą, nes galva, kaip sako medikai, tikrai sveria. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, vaikų ortopedas išduoda, kad žmogaus galva sveria apie keturis kilogramus. Tad kūno apkrova – didžiulė.
„Penkiasdešimt laiko slanksteliai su diskais, o penkiasdešimt raumenys ir raiščiai. Tai va mes pertempiam raiščius, mes pertempiam raumenis. Ir disbalansą padarom", – dėstė medicinos fakulteto docentas Kęstutis Saniukas.
Tad jeigu naršydami telefone valandų valandas galvą laikom palenkę, tai gresia ne tik diskomfortu, bet ir rimtomis ligomis.
Medicinos fakulteto docentas K. Saniukas sako, kad pirmiausia tokiems žmonėms gresia kraujotakos, galvos skausmai. Jis vardina ir daugiau: „pavargimas, neišsimiegojimas. Viskas eina, prasideda, kadangi mes neturim to komforto, išeinam iš komforto zonos."
Gydytojas rekomenduoja sėdėti palinkus ne ilgiau nei dvidešimt minučių. Ir nesvarbu, telefone lindėsim ar prie kompiuterio. Ilsintis praverstų ir pratimas, pasukioti galvą į skirtingas puses, pasimankštinti.
O kur dar psichikos ligos. Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius sako, kad vaikams ilgas buvimas su telefonu rankose ar prie bet kurio kito ekrano baigiasi nerimo sutrikimu ir nesugebėjimu išlaikyti dėmesio. Suaugusiems – ne ką geriau. Jeigu buvimas socialiuose tinkluose kiekvieną dieną trunka ilgiau nei penkiolika minučių, turime sunerimti, nes įgauname lygiai tokią pačią priklausomybę kaip nuo narkotikų ar alkoholio. Ir vadinama tai nomobofobija – baimė bent trumpam telefoną paleisti iš rankų.
„Atskyrus jį, kaip negavus išgerti, ar narkotikų, jam kyla didžiulis nerimas, jam tik viena mintis, kur gauti tą savotišką dozę", – kalbėjo M. Marcinkevičius.
O ir gavę vadinamąją dozę, žmonės rizikuoja susirgti. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vidutiniškai vienas apsilankymas socialiniuose tinkluose bet kurio žmogaus nuotaiką sugadina 8 procentais. Psichiatrai paaiškina kodėl.
„Visada dedama, koks jis yra sėkmingas. Nuotraukos su palmėm ir prabangiomis mašinom. Nesvarbu, kad jo ten, ne jo. Nuotraukos sudedamos visada – kaip čia visiems gera ir gražu. Tai kai žmogus pradeda lyginti savo gyvenimą su tuo internetiniu, be abejo, jis jaučiasi nesėkmingas, jis jaučiasi nevykėliu", – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Po tokių išvadų – vos vienas žingsnis iki nerimo sutrikimo ar taip dažnai mus kankinančios nemigos. O pasitikrinti, ar nesame priklausomi nuo išmanaus telefono, paprasta. Savaitgaliui palikime įrenginį stalčiuje. Jeigu jo nepasigendame, reiškia esame sveiki, o štai jeigu nesinori nė minutei paleisti iš rankų – vertėtų pamąstyti apie apsilankymą pas psichiatrą. O kur dar kitos ligos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad ilgas plepėjimas telefonu gali baigtis onkologine liga.
„Kol kas geriausiai ištirtas tas šiluminis poveikis, kad elektromagnetinė spinduliuotė sukelia terminį poveikį audiniams. Kai kurie audiniai yra jautresni tam terminiam poveikiui. Tad gali padaugėti mutacijų ir taip toliau. Bet didžiausia baimė dėl smegenų vėžio", – savo nuomone dalijosi ji.
Štai todėl kalbėti mobiliuoju telefonu specialistai pataria naudojant laisvų rankų įrangą. Ir geriausia tai daryti ne ilgiau nei penkiolika minučių.
