.jpg)
Specialistai pataria būti budriems ir einant į miškus dėvėti apsauginius drabužius, o mokslininkai pasakoja, kad angys dažniausiai pasirodo šiltuoju metų laiku.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skubiosios pagalbos skyrių greitoji medicinos pagalba atvežė 15-metę paauglę, kuriai grybavimas miške pasibaigė gana skausmingai – į šlaunį įgėlė angis.
„Varėnos rajone važiavo visa šeimyna grybauti ir baigėsi grybų rinkimas ligoninėje. Sėdėjo, rinkdama grybus, ir staiga pajuto labai didelį skausmą, galvojo, kas čia atsitiko“, – pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovė Violeta Radžiūnienė.
Pasak medikų, paauglė, pajutusi skausmą, pasižiūrėjo į kojas ir pamatė dvi angies įkandimo žymes.
„Maždaug vieno centimetro atstumu du taškai raudoni, kurie ganėtinai skausmingi ir oda, audiniai aplinkui pradeda tinti“, – sako V. Radžiūnienė.
Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovės, per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo iš viso kreipėsi trys vaikai – dviem iš jų įgėlė angis.
„Palyginus su praėjusiais metais, kai neturėjome nė vieno gyvatės įkandimo atvejo, tai mums per tris savaites yra ganėtinai daug šiais metais“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovė.
Nuodinga gyvatė pasižymi margumu
Kalbinti gyventojai pasakoja, jog ne kartą yra matę šių nuodingų gyvačių:
„Maždaug 10 kartų esu matęs.“
„Ji buvo tiesiog ant dviračio tako. Iš pradžių išsigandau, truputį buvo šlykštu ir galvoju, kaip keista, kad Lietuvoj jos ant dviračių takų.“
„Mačiau gyvačių, kai buvau Nidoje, jos būriavosi aplink akmenis. Atrodo, kad jų buvo net trys, tikrai nemažas skaičius.“
Mokslininkai pasakoja, kaip atskirti vieninteles nuodingas gyvates Lietuvoje.
„Ji yra marga, zigzagas yra nepertraukiamas – rombai, sujungti per visą kūną. Gali būti jos ir pilkos, kaip pavyzdžiui, va šita angis. Matosi, to zigzago visiškai nebelikę yra“, – aiškina VU zoologijos sodo mokslininkė Grita Skujienė.
Pasak Vilniaus universiteto zoologijos sodo mokslų daktarės, angys labiausiai paplitusios prie miškelių, pelkių, o dažniausiai pasirodo, kai šiltesni orai.
„Jos šildosi ant saulytės ir su labai dideliu tikslu. Tas tikslas yra, kad jos viduje šiuo metu yra kiaušiniai ir ji juos šildo, kad jie vystytųsi“, – sako G. Skujienė.
Reikėtų vengti rizikingų vietų
Nors nuo angies įgėlimo mirusiųjų nefiksuojama, mokslininkai pasakoja, kuo išskirtiniai šios gyvatės nuodai.
„Tokie nuodai, jie virškina kraujo ląsteles ir nukeliauja iki kepenų. Žmogui turėtų svaigti galva, galbūt išsigąsta labai stipriai“, – kalba VU zoologijos sodo mokslininkė.
Vienas esminių patarimų, padėsiančių išvengti gyvatės įgėlimo – būti budriems, atsargiems, vengti rizikingų vietų: aukštos žolės, miško, samanų, akmenų krūvos. Jei susiruošėte į mišką uogauti ar grybauti – dėvėti apsauginius drabužius: aukštus batus, ilgas kelnes, žiūrėti po kojomis.
„Dar vienas patarimas – negaudykime gyvačių, nes jeigu įkando nestipriai, o gal ir neįkando, tai tikrai, jeigu gaudysim, gąsdinsim, tada jau tikrai gali būti įkandimas“, – komentuoja vaikų skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Radžiūnienė.
Tačiau jei ši gyvatė jau įgėlė, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą, o kol greitoji atvyks, svarbu įkandimo vietą šaldyti, laikyti švarią.
„Jeigu tinimas – negaiškime, vykime pas medikus, nedėkime jokios timpos ir neužveržkime galūnės“, – nurodo gydytoja.
Lietuvos gydymo įstaigose vidutiniškai per metus registruojama apie 60–70 įvairių gyvačių įkandimo atvejų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
