Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuolatiniai difterijos protrūkiai Latvijoje stebimi jau kurį laiką.
„Ir niekas negali pasakyti, kodėl taip yra. Kadangi tokie infekcijų protrūkiai „banguoja“ priklausomai nuo pasiskiepijimo apimčių, mes irgi turime pagrindo dėl to nuogąstauti. Negalime pasigirti aukštais skiepijimo rodikliais, tuo jau puikiai galima buvo įsitikinti įvykus tymų protrūkiui. Taigi realiai esame infekcijos protrūkio papėdėje“, – kalbėjo gydytojas.
Jis pabrėžė, kad difterijos protrūkis galėtų būti daug baisesnis nei tymų. „Galimos komplikacijos sergant difterija yra daug sunkesnės. Infekcija gali baigtis pavojingu širdies raumens, inkstų uždegimu, būti daug liekamųjų reiškinių“, – pasakojo A. Laiškonis.
Nors paskutinis ligos protrūkis Lietuvoje fiksuotas viso labo prieš 13 metų, o 7–8 metus apskritai nebuvo registruota nė vieno susirgimo, profesoriaus teigimu, ramūs jaustis negalime.
„Skiepas nuo difterijos yra įtrauktas į privalomųjų skiepų kalendorių, vėliau kas 10 metų būtina revakcinacija. Tačiau jei anuomet labai gerai skiepijome, o dabar gi situacija keičiasi“, – sakė profesorius.
Užkratą parvežti į Lietuvą labai paprasta
Tikimybės, kad difterija gali sugrįžti, neatmetė ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
„Yra ligos, kurias skiepais galima visiškai suvaldyti, tačiau yra tokios, kurias galima tik valdyti. Pavyzdžiui, difterija, stabligė yra valdomos ligos, bet jų nesuvaldysi iki tokio lygio, kad visiškai nebūtų sukėlėjo mūsų aplinkoje. Difterijos skiepas apsaugo nuo toksinų, kurie turi bakteriją, tačiau nuo pačios lazdelės, infekcijos sukėlėjos, neapsaugo“, – kalbėjo specialistė.
Antrindama profesoriui ji pabrėžė, kad norint to išvengti labai svarbus yra aukštas paskiepijimo lygis visuomenėje.
„Visgi realybėje nėra taip, kaip norėtųsi. Tą patvirtino ir šių metų tymų protrūkis, kai skiepijimo apimtims nukritus žemiau nei 95 proc., buvo sudarytos sąlygos virusui pasiekti tuos asmenis, kurie neturi imuniteto. Visi tuomet puolė skiepytis nuo tymų tik baimės vedami. Tad jei tokiu mąstymu bus vadovaujamasi ir toliau, nieko nuostabaus, jei prasidėtų ir tokios ligos kaip difterija protrūkis“, – kalbėjo A. Razmuvienė.
Ji prisiminė, kad 1995–1996 įvykus ligos protrūkiui iš pradžių infekcija net buvo sunkiai atpažįstama.
„Tačiau buvo skirta vakcina ir rudenį, kitų metų pavasarį buvo paskiepyta 1,5 milijonų Lietuvos gyventojų nuo difterijos ir stabligės“, – sakė ULAC specialistė.
A. Razmuvienė pabrėžė, kad žinant mūsų šalies gyventojų pomėgį keliauti, užsikrėsti difterija ir ją parsivežti į Lietuvą yra labai paprasta.
„Ypač dėl to, kad šiuo metu skiepijimo apimtys yra nukritusios. Taigi, be abejonės, kaupiasi šiai ligai imli žmonių grupė.
O infekcijos užkratą gali atvežti tiek nešiotojas iš Latvijos, tiek patys keliaudami galime atvežti. Beje, su šia problema susiduriamam ne tik Latvijoje, sergančių difterija yra ir Skandinavijoje, Pietų Europoje“, – aiškino ji.
Kokie simptomai išduoda?
Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu.
Ligą sukeliančios bakterijos dažniausiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę (nosies, gerklės, ryklės, tonzilių ir viršutinę trachėjos dalį) rečiau pasireiškia akių, lytinių organų, odos ir žaizdų difterija.
Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudint, kalbant (oro lašiniu būdu) ar su odos opų išskyromis.
Ligos simptomai paprastai pasireiškia per 2–5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius.
Difterija prasideda ūmiai, iš pradžių simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos.
Sergantiesiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio.
Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi.
ULAC specialistai primena, kad efektyviausia difterijos profilaktika – vakcinacija.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių kūdikiai, 6 – 7 bei 15 – 16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Skiepytis nuo difterijos valstybės lėšomis galima visiems, vyresniems nei 25 m. amžiaus, asmenims.
