Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša.
Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.
Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai. Tik ar to bus imtasi? Kai kurie steigėjai sunkmečiu pamalonino medicinos įstaigų vadovus ir padidino jiems atlyginimus.
Turės grąžinti pinigus
Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Tai konstatavo ir valstybės kontrolieriai, vertinę privalomojo sveikatos draudimo panaudojimo efektyvumą. Anot auditorių, netoleruotina, kad pacientai gydymo įstaigose moka ir už tokias paslaugas, už kurias lėšas skiria ligonių kasos. Taigi už tas pačias paslaugas gydymo įstaigoms tenka dvigubas mokestis.
Ligonių kasos (LK) taip pat konstatuoja, kad dažnėja gyventojų skundų dėl priemokų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau LK sako, jog neturi galių nubausti pažeidėjus. Tai esą turėtų daryti gydymo įstaigų steigėjai.
Anot Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai Reginos Venckienės, šiemet buvo nustatyti du atvejai, kai iš pacientų neteisėtai buvo paimti pinigai už gydymo paslaugas. Abu skundai gauti iš gyventojų, kurie gydėsi Kupiškio ligoninėje. Ši įstaiga įpareigota grąžinti pinigus, o rajono meras informuotas apie prasižengimus.
„Ne iš gero gyvenimo taip atsitinka. Akivaizdu, kad ligoninių finansavimas neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sutinku, kad žmonės neturėtų primokėti, tačiau matome, jog gydymo įstaigoms labai sunku“, – pabarti ligoninės vadovą žadėjo Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
LK tyrimą atlieka, kai gaunamas raštiškas skundas. Tačiau žmonės dažniausiai skambina, anonimiškai informuoja apie jiems abejones sukėlusias priemokas.
Ligoninės jaučiasi įkaitėmis
„Vyresnio amžiaus pacientus kamuoja ne viena liga, todėl reikia daugiau medikamentų, daugiau paslaugų. Juk reikia gydyti ne ligą, o ligonį. O kai suteikiame daugiau paslaugų, sukame galvas, kaip išsiversti. Kartais tenka prašyti pacientų, kad jie prisidėtų“, – pripažino Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus.
Kupiškio ligoninės direktorius neslėpė, kad šių metų pradžia galėjo prasidėti bankrotu. Ligoninę išgelbėjo metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gauti daugiau nei pusė milijono litų.
„Dvigubo apmokėjimo negali būti“, – kategoriškai teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis.
Tačiau LGVS vadovas pabrėžė, kad dėl sumažinto finansavimo gydymo įstaigos tapo įkaitėmis. „Sumažinus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigoms labai sunku verstis. Juk kai kurios paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei sumoka ligonių kasos, o nedraustųjų gydymo iš viso niekas nekompensuoja. Tokių kasdien turime po 8–15 – juos turime nuprausti, neretai išblaivinti ir gydyti“, – apmaudavo S.Gendvilis.
Pasak Kauno ligoninės vadovo, paslaugų daugiau suteikiama nei už jas sumoka ligonių kasos tuomet, kai į ligoninę patekusį pacientą tenka gydyti ir dėl gretutinių ligų. Ligonių kasos sumoka už susirgimo, dėl kurio pateko į ligoninę, gydymą.
S.Gendvilio tvirtinimu, jei praėjusių metų pabaigoje paslaugų balo vertė nebūtų pakelta nuo 0,81 iki 0,89 Lt, daugiau nei pusė gydymo įstaigų būtų paskendusios skolose.
Biudžetus suryja šildymas ir algos
Gydymo įstaigų vadovai apgailestauja, kad sumažinti gydymo paslaugų įkainiai nerealūs, nes lėšos skiriamos ne tik ligoniams gydyti bei medicinos personalui išlaikyti. Vis didesnė našta užgula dėl infrastruktūros išlaikymo. Brangsta šildymas, elektra, taip pat medikamentai, aparatūros priežiūra, maistas ir kt.
P.Rimkus įsitikinęs, kad ūkinės dalies išlaidos turėtų būti atskirtos. „Jau ne kartą tą klausimą keliame. PSDF biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos personalo atlyginimams, vaistams, diagnostikai, ligonių maitinimui, o išlaikyti pastatus galėtų padėti steigėjos – savivaldybės“, – išeitį siūlo Kupiškio ligoninės direktorius.
Anot S.Gendvilio, didžioji gydymo įstaigų biudžetų lėšų dalis tenka atlyginimams mokėti, brangstančiam infrastruktūros išlaikymui. „Tad iš ko gerinti paslaugų kokybę?! Reikėtų tik pasidžiaugti, kad tokiomis sąlygomis įstaigų vadovai subalansuoja savo biudžetus“, – pareiškė LGVS prezidentas.
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sako, kad pakėlus paslaugų balo vertę ir padidinus finansavimą priemokų problema taptų ne tokia opi.
Valstybės kontrolieriai tvirtino, kad pacientams savo pinigines atverti reikia dėl sumažėjusio gydymo įstaigų finansavimo. Tai ypač baugina skurdo alinamus gyventojus, kuriems mažėja gydymo paslaugų prieinamumas.
„Labiausiai bijau, kad tik niekas šeimoje rimčiau nesusirgtų, nes atsidurtume bėdoje. Savo kailiu esu patyrusi, kiek kainuoja operacijos, vaistai ligoninėje“, – sakė pusamžė moteris, kurios šeimos pajamos pastaraisiais metais sumažėjo dvigubai.
Panevėžio diabeto draugijos „Viltis“ pirmininkė Nijolė Vaitelionienė krimtosi, kad visokios priemokos labai skaudžiai atsiliepia diabetikams, kuriuos paprastai kamuoja ir gretutinės ligos. „Neretai žmonės skundžiasi, kad gydantis ligoninėje jiems tenka gerti savo vaistus nuo hipertenzijos“, – teigė diabeto draugijos vadovė.
Kad nemokama medicina Lietuvoje tėra blefas, rodo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu atliktos apklausos duomenys. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų mano, kad konstitucinės teisės į nemokamą sveikatos priežiūrą mūsų šalyje užtikrinamos tik iš dalies, o 28 proc. įsitikinę, kad už gydymo paslaugas reikia mokėti legaliai ir nelegaliai. Bemaž 50 proc. apklaustųjų prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai yra atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas.
Gyventojams kartais sunku patikėti, kad sveikatos priežiūros įstaigos sunkiai verčiasi. Krizės įkarštyje visuomenę pribloškė paskelbti gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Kai kurių poliklinikų ir ligoninių vadovų darbo užmokestis pranoko ministrų ir Seimo narių algas. Akibrokštas, kad kai kurių vadovų atlyginimai per sunkmetį, kai susitraukė PSDF biudžetas, net padidėjo.
Šiemet ketinama patvirtinti gydymo įstaigų vadovų atlyginimų reguliavimo tvarką. SAM siūlo vadovų algas nustatyti pagal kolektyvo atlyginimų vidurkį.
Rengia pacientų informavimo sistemą
Praėjusių metų pabaigoje iš PSDF biudžeto gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta per 150 mln. litų. SAM atstovai tvirtina, kad šios papildomos lėšos, kompensuojančios dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirtus nuostolius, suteikė gydymo įstaigoms galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Todėl neleistinas piktnaudžiavimas imant iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų papildomą mokestį.
SAM atstovai tikina, kad jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia. SAM įsitikinimu, ekonominis sunkmetis nepalankus metas įvesti bendras visuotines priemokas, nes jų atsiradimas dar labiau pablogintų finansinę gyventojų padėtį.
Rengiamasi įdiegti pacientų informavimo sistemą, kuri leistų pateikti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų medicinos paslaugų kainą.
Vida TAVORIENĖ
