„Eurobarometro“ tyrime pabrėžiama, kad lietuviai pernai jautėsi laimingesni. Laimės pojūtis pasiekė ikikrizinius rodiklius, tačiau tik 7 proc. lietuvių teigiamai vertina šalies ekonominę padėtį, o 4 proc. jų tiki, kad įsidarbinimo galimybės Lietuvoje yra geros.
Geriausiai šalies padėtį atskleistų ne tyrimai, o tų Lietuvos rajonų, kuriuose dideli nedarbo, emigracijos rodikliai, gyventojai. Vienas tokių rajonų – Akmenė. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2007 metais Akmenės rajonas pirmavo pagal registruotą bedarbių skaičių. 2009 metais šis rodiklis pakilo bemaž dukart ir pernai siekė 18 proc. Šalies darbo birža tai įvertino kaip didžiausią nedarbo augimą Lietuvoje.
Skaičiais galima apibūdinti ir kitas tendencijas. 2008 metais socialinėms pašalpoms išmokėti Akmenės rajone reikėjo 2,4 mln. litų (1 560 gyventojų). Pernai ši suma buvo šoktelėjusi beveik 4 kartus – iki 8,5 mln. litų (3 480 gyventojų). Panašiai didėjo ir valstybės kompensacijos už šildymą. 2008 metais kompensacijų reikėjo 2 530 gyventojų, o jos sudarė 2,38 mln. litų sumą, 2010-aisiais ši suma padidėjo iki 4,78 mln. litų, o kompensacijų prašė 3 700 asmenų. Įspūdį kelia gaunančiųjų paramą maistu skaičiai: 2008 metais ją gavo 3 500, o 2010-aisiais – 6 800 Akmenės rajono gyventojų. Panaši šių rodiklių tendencija ne tik Akmenėje, bet ir visoje Lietuvoje.
Pašalpos leidžia nedirbti
Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo įsitikinimu, skaičiai neatskleidžia tikslios padėties rajone. Prasidėjus krizei didžiausias rajono darbdavys bendrovė „Akmenės cementas“ nemažino darbuotojų skaičiaus, buvo įsteigtos 2 didelės įmonės – IKEA grupės narė ir „Eternit Baltic“, kurios sukūrė papildomų darbo vietų. „Nedarbas didėti galėjo ir dėl to, kad iš kitų miestų į gimtuosius namus grįžę jauni akmeniškiai registruojasi vietos darbo biržoje“, – sakė meras.
V. Mitrofanovas neslėpė, kad Akmenės rajone gyvenantys žmonės moka skaičiuoti savo pajamas. „Kompensacija už šildymą yra žmogaus pajamos, nemokėjimas už darželį – taip pat. Socialinės pašalpos – irgi pajamos. Kai žmogui mokama socialinė pašalpa sudaro 315 litų per mėnesį, 4 asmenų šeimai tai sudaro daugiau nei 1 200 litų per mėnesį. Jeigu 2 žmonės dirbtų už minimalią algą, per mėnesį uždirbta suma būtų kiek didesnė nei 1 300 litų. Ar verta šiandien dirbti už kelių dešimčių litų skirtumą?“ – retoriškai klausė meras.
Paklaustas, kam tenka skirti daugiausiai pinigų, V. Mitrofonavas tvirtino, jog brangiausiai rajonui atsieina kompensacijos už šildymą. Daugėja ir vienišų motinų. Kai kurios jų tiesiog nenurodo, kad kūdikis turi tėvą. „Šiandien neturime griežtos sistemos, kad galėtume kontroliuoti motinų gyvenimą. Nors vyras ir yra, jo pajamos neįskaičiuojamos į šeimos pajamas“, – aiškino meras.
Ieškoti laimės ir darbo akmeniškiai vyksta ir į aplinkinius rajonus, ir į didmiesčius. „Kai buvo išplėtotas tekstilės sektorius, dalis važiuodavo į Šiaulius, Mažeikius. Dabar srautas sumažėjo, kitur irgi didelės nedarbo problemos“, – sakė meras.
Skaudi Akmenės rajonui ir emigracija į užsienį. „Galiu pasakyti – tragedija. Mano dukra mokosi mokykloje. Iš 20 klasėje esančių vaikų 15 jų gyvena tik su vienu iš tėvų. Dar baisiau, kai išvyksta abu tėvai“, – tvirtino V. Mitrofanovas. Kiek gyventojų gimtąjį kraštą iškeitė į užsienį, pasakyti sunku, mat dažniausiai išvykstama to nedeklaravus.
Nerimą kelia ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Tai irgi liudija apie migracijos mastus. „Pernai rajone mirė 324 žmonės, gimė 284 vaikai, bet pačių gyventojų sumažėjo tūkstančiu. Vadinasi, 900 išvyko“, – konstatavo V. Mitrofanovas. Akivaizdu, kad per 26 tūkst. gyventojų turinčiam rajonui tokie emigracijos tempai – labai skaudūs.
Didžiausi darbdaviai
Akmenės rajone susitelkusi statybų pramonė, tad darbą šioje srityje veikiausiai įmanoma susirasti. Didžiausiu darbdaviu laikomas „Akmenės cementas“, šiuo metu įdarbinęs apie 500 žmonių, sezono metu (atšilus orams) darbuotojų skaičius didėja. Karjerus eksploatuojančioje bendrovėje „Kalcite“ dirba apie 200 žmonių, dar 150 yra „Naujojo kalcito“ darbuotojai. Stogo dangą gaminanti bendrovė „Eternit Baltic“ įdarbino 120 žmonių, „Medis ir betonas“ turi 60 darbuotojų, „Akmenės transportas“ įdarbino 50 žmonių, dar 300 įdarbino IKEA grupės įkurta įmonė.
V. Mitrofanovas svajoja, kad Akmenės rajonas galėtų tapti Lietuvos statybų pramonės centru, nes čia sutelkti dideli gamintojai. Be to, planuojama kurti pramoninį slėnį, kuriame vietos atsirastų ne vienai įmonei. „Tuo neabejoju. Turime 2 pramonines zonas Ventoje ir Naujojoje Akmenėje, kur veikia ne viena įmonė“, – sakė jis. Rajono meras piktinosi, kad nuolat norima stiprinti pagrindinius didmiesčius, o mažiems miestams ir rajonams lieka trupiniai.
Butus išpirko ispanai
Nekilnojamojo turto kainos krito visoje Lietuvoje, tačiau Akmenės rajone būstai ypač pigūs. Vieno kambario butas kainuoja per 3 tūkst. litų, 2 kambarių – per 4 tūkst. litų. 60 kv. m ploto namą galima rasti ir už 10 tūkst. litų. Kainos gerokai mažesnės nei daugelyje kitų šalies rajonų.
„Šiuo metu Akmenės rajone yra per 300 daugiabučių. Kainas paprastai diktuoja rinka: pasiūla didesnė nei paklausa. Nedideles kainas lemia ir tai, kad Akmenėje sukurta nedaug darbo vietų“, – aiškino V. Mitrofanovas. Gyvenamieji namai čia ne tokie brangūs ir dėl santykinai pigesnės žemės.
Tiesa, dabartinės nekilnojamojo turto kainos kiek didesnės nei anksčiau. Jas pakilti privertė užsieniečiai, ėmę supirkinėti, jų nuomone, pigius butus. „Butais ypač susidomėjo ispanai. Jiems atrodė nerealu, kad butas gali kainuoti 2 tūkst. eurų. Tačiau Ispanijoje būstai nešildomi, tad dėl šildymo ispanams teko graužtis nagus“, – ironiškai pastebėjo meras.
Kamuoja skolos
Akmenės rajoną aptarnaujanti antstolė Elena Miliauskienė tvirtino, kad Akmenę kamuoja tokios pat bėdos, kaip ir visą Lietuvą. „Ir skolų čia žmonės, ir gyvena kaip visur“, – tikino ji.
Nuo 2007 metų rajone gerokai pagausėjo skolininkų gretos. Pasak E. Miliauskienės, tam įtakos turėjo paskolos, pirkiniai išsimokėtinai ir brangus šildymas. „Iki krizės dalis žmonių jau buvo padengę senąsias ilgametes skolas, o dabar vėl brenda į liūną“, – pasakojo ji.
Dažniausiai Akmenės rajone antstoliams tenka lankyti įsiskolinusius už šildymą. bendrovės „Akmenės energija“ duomenimis, 1–2 tūkst. litų įmonei yra skolingi 402 gyventojai, 10–15 tūkst. – 122. Iš viso už šildymą skolingi 1 206 rajono gyventojai. 2010 metais „Akmenės energija“ pateikė 333 teisminius ieškinius prašydama išieškoti skolas iš nemokių akmeniškių.
Akmenės rajono šilumos tiekėjai atskleidė, kad dažniausiai akmeniškiai nesumoka mokesčių už šildymą vieną mėnesį, tačiau yra ir tokių, kurie skolingi įmonei dvejus ir daugiau metų.
Darbuotojų nedaugės
Didžiausio Akmenės rajono darbdavio – bendrovės „Akmenės cementas“ – generalinis direktorius Artūras Zaremba teigė, kad jo vadovaujamoje įmonėje dirba beveik vien akmeniškiai. Vadovas ypač laukia jaunų specialistų. „Paradoksalu, bet mums trūksta inžinierių, elektrikų, mechanikų. Stengiamės tokius žmones samdyti, o jaunimas žino, kad gali pas įsidarbinti“, – pasakojo jis. Anot A. Zarembos, privilioti specialistus iš didmiesčių į rajoną sudėtinga.
Prasidėjus finansų krizei įmonei reikėjo mažinti gamybos mastą, tačiau darbuotojų skaičius drastiškai nesumažėjo. A. Zarembos tikinimu, sunkmečiu pavyko surasti ir atgaivinti eksporto kelius, todėl dabar gamybos lygis beveik pasiekęs ikikrizinius laikus. „50 proc. eksportuojame į užsienį, bet darbuotojai turi darbo ir algas mokame“, – džiaugėsi jis. Įmonės direktorius prisipažino, kad ateityje „Akmenės cementas“ darbuotojų skaičiaus nedidins. „Dėl specifikos – žiemą cementas nepaklausus“, – aiškino A. Zaremba.
FAKTAI:
Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 metais buvo 14,5 proc. T.y. 5 proc. didesnis negu vidutinis metinis 2009 metais registruoto nedarbo rodiklis (9,4 proc.).
Patenkintų savo gyvenimu Lietuvoje 56 proc. Tai 6 proc. daugiau nei 2009 metais ir tik 1 proc. mažiau nei ikikriziniais 2007 metais.
48 proc. lietuvių mano, kad krizė Lietuvoje dar nepasiekė savo aukščiausio taško.
Daugiausia darbingo amžiaus bedarbių 2011 metais sausio 1 d. buvo registruota Ignalinos (21,3 proc.), Mažeikių (19,8 proc.) ir Zarasų (19,4 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringoje (5,7 proc.), Birštone (10,7 proc.) ir Šiaulių mieste (11,3 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, per metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 83,5 tūkst. Būtent tiek lietuvių deklaravo savo išvykimą.
Akmenės rajone keliamos apšvietimo, gatvių ir šildymo kainų problemos. Apšvietimą sutvarkėme, gatves tvarkome, šildymo kainas stengiamės mažinti. Jas isprendę, išspręstume ir didžiąsias problemas.
Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono savivaldybės meras
Didžiausia bėda – žemas visos šalies ekonomikos lygis. Kad ekonomika kiltų, visų pirma reikia pertvarkyti verslo aplinką, netrukdyti verslui augti. Lietuvoje pradėti net smulkų verslą labai sunku.
Rimantas Rudzkis, „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas
Reikėtų kurti darbo vietas, steigti įmones, kurios galėtų teikti eksporto paslaugas. Dauguma tokių įmonių įsikūrusios didžiuosiuose miestuose, todėl investicijas reikėtų tikslingai nukreipti į regionus, ieškoti užsienio investicijų.
