„Ne tik gamtininkai, dauguma gyventojų sunerimę, kad mieste nebus sunaikinti kaštonų kenkėjai", - baiminasi gamtininkas Stasys Gliaudus. Juolab, kad kaštonų lapus grėbė tik entuziastai. Ir grėbė tik po kartą. O juk kaštonų lapai ir toliau krenta. „Nebūtų tokio didelio ekologijos pažeidimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti, o ne kompostuojami sąvartyne, iš kur juos vėjas taip pat nešioja", - piktinasi gamtininkas. Jis pastebi, kad Lietuvoje sparčiai plinta ir kiti nauji miniatiūriniai kenkėjai.
Kompostavimo aikštelė - visiems
Tokio lapų grėbimo, koks turėtų būti šį rudenį, dar Lietuva neregėjo. Grėbliais jau mojuota ir Draugystės prospekte, ir Kaštonų alėjoje, ir Aido bei Dainų gatvėse - bene didžiausiose kaštonų augimo vietose. Ar neliks mieste nesugrėbtų kaštonų lapų, priklauso ne tik nuo valdininkų, paskelbusių kaštonų gelbėjimo akciją. Iniciatyvą parodė studentai, grėbė lapus ir savanoriai gyventojai. Tačiau tų kelių talkų - vargu ar pakaks. „Galėtume pasimokyti iš lenkų - ten kaštonai buvo ir purškiami, lapai renkami ir naikinami, tai ir kaštonai buvo išgelbėti", - sako gamtininkai, labai abejojantys, kad mums pavyks išsaugoti kaštonus, jei kaštonų lapai žiemos po medžiu ar sąvartyne.
„Aš buvau paėmę sergančio lapo pavyzdį", - pasakoja gamtininkas. Mokslininkų aptikti kenkėjai, pasak S. Gliaudžio, ir plika akimi matomi - ant lapo paviršiaus matoma apvali dėmelė. Nuėmus vos matomą plėvelę, matosi ir jau įsisukusi į lapus žiemos miegui lėliukė.
Gamtininkai vasaros viduryje jau skelbė pavojų kaštonams: jei lapai rudenį nebus sugrėbti ir sunaikinti, kenkėjas liks ilgam ir alins medžius kitą ir dar kitą vasarą. Ir taip, kol kaštonai, anot S. Gliaudžio, visai nudžius.
Kaštonų gelbėjimo akciją organizuojanti Savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Palmira Lukošienė tikina, jog kaštonų lapams naikinti skirtas rimtas dėmesys, konsultuotasi ir su Aplinkos ministerijos specialistais. Nuspręsta grėbti lapus ir maišuose juos vežti į Kairių sąvartyną, kur įrengta kompostavimo aikštelė. Čia, pasak P. Lukošienės, lapai nemokamai priimami iš kiekvieno gyventojo. Todėl ir raginami visi nelikti abejingi, bet gelbėti kaštonus nuo išnykimo.
Miesto infrastruktūros skyriaus specialistų rūpestis - organizuoti lapų grėbimą.
Deja, mieste stebime tik pavienes iniciatyvas. Kaštonų alėjoje grėbė lapus Šiaulių universiteto studentai. Draugystės prospekte, Aido, Dainų gatvėse lapus grėbė žmonės, dirbantys viešuosius darbus, savanoriškai nusprendę padirbėti miesto gyventojai. Pasak P. Lukošienės, sudarytos ir „Šiaulių apželdinimo" įmonės darbo grupės, valančios miestą nuo lapų, o tuo pačiu - ir kenkėjų.
Naikinimo būdas - nepasirinktas
Mikrodrugius, pasak P. Lukošienės, būtina ne tiki surinkti, bet ir utilizuoti. Paprasčiausias būdas - sudeginti sergančius kaštonų lapus. Tik taip kenkėjas būtų visiškai sunaikintas. Deja, mieste deginti lapus draudžiama. „Planuojame vežti bei deginti juos Šiaulių rajono teritorijoje. Galvojama ir apie komposto užpylimą kalkėmis - taip pat veiksminga naikinimo priemonė.
Gamtininkas S. Gliaudys mano, jog nebūtų didelio nusikaltimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti. „Juk tų kaštonų nėra tiek daug, o kol lapus vežioja, jie tik sklaidomi", - sako gamtininkas.
Tik ar pavyks surinkti kiekvieną lapą, kuriame jau įsisukusios lėliukės žiemai? Savivaldybės administracijos direktorius, nurodęs Aplinkos skyriui telkti gyventojus lapams valyti bei Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriui, atliekančiam miesto valymą, svarsto ir natūralų gamtos apsivalymo kelią. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius sakė: „Juk niekas nežino, kaip bus kitą vasarą? Gal nebus taip karšta ir kenkėjai patys išnyks... O gal žiema bus šalta ir kenkėjai sušals... O gal Kaštonų alėjoje ims augti palmės ir kaštonus visi pamirš?..."
Klausiame ir S. Gliaudžio, ar gali nutikti taip, kad kenkėjai patys išnyks. S. Gliaudys prisiminė jau buvusį panašų atvejį. Tuomet Lietuvoje buvo įsiveisusi ievinė kandis ir gelto ievų lapai. Gamtininkai taip pat apgailestavo, kad visų ievų nupurkšti neįmanoma, išnyks gražūs medžiai, nebematysime balto ievų žydėjimo. Bet ievos neišnyko. Pasak S. Gliaudžio, atsirado parazitiniai vyčiai, kurie naikina ievinę kandį, ir ievos buvo išgelbėtos.
Kenkėjų sąrašas ilgėja
Praėjusi vasara nepagailėjo permainų gamtoje. „Iš aš suklydau manydamas, jog kaštonų lapai ruduoja dėl karščio", - prisimena S. Gliaudys. Deja, mokslininkai aptiko kaštonus kamuojančią kandį. Paaiškėjo, kad Lietuvoje ji buvo pastebėta jau prieš kelerius metus. Net prieš aštuonerius metus, 2002-aisiais metais, kaštoninė keršoji kandis buvo pastebėta Palangoje, bet tam, matyt, nebuvo skirta rimto dėmesio. Europoje keršoji kandis jau gyvena keletą dešimtmečių, kur apie 1980-uosius atkeliavo iš Amerikos.
Deja, Lietuvoje ši kandis neturi jos gausą reguliuojančių priešų, todėl, pasak S. Gliaudžio, taip sparčiai plinta. Ypač karštą vasarą, kai gali išsiristi net dvi populiacijos. Pirmoji, pakilusi iš lapų, užpuola apatinę medžio dalį. O antroji, išsiritusi vasaros viduryje, pakyla aukščiau ir išplinta iki pat medžio viršūnės. Taip per vasarą visą medį apninka kenkėjai.
Pasak S. Gliaudžio, iki šiol Lietuvos kenkėjų vabzdžių sąraše nebuvo įrašyta ir aruodinė kandis, kuri šią vasarą taip pat vargino žmones. Ji deda kiaušinėlius ne tik ant grūdų, bet ir ant jos produktų, vaisių, net homeopatinių vaistų. Ir miesto gyventojai aptiko vikšrų ne tik duonoje, bet ir pankolio arbatoje. Aruodinė kandis, pasak S. Gliaudžio, populiari Ukrainoje, Moldovoje, o pas mus pirmą kartą aptikta.
