Klaipėdietės Ingos Rinau ir jos pustrečių metų dukters Luisos stojo ginti kone visa Lietuva, rašo "Klaipėda".
Net politikai ir teisėsaugininkai pasiryžę padėti moteriai kovoje už teisę pačiai auginti dukrelę.
Baiminasi pagrobimo
Šią savaitę teismo sprendimu I.Rinau turėjo atiduoti dukterį daugiau nei metus jos nemačiusiam tėvui. Buvęs klaipėdietės sutuoktinis Michaelis Rinau reikalauja vykdyti Vokietijos teismo sprendimą, kuriuo remiantis vaikas turi gyventi su juo.
Moteris nepakluso ir į Vaikų teisių apsaugos tarnybą trečiadienį atėjo be dukters. I.Rinau baiminasi, kad kelioms dienoms iš Vokietijos į Klaipėdą atvykęs jos buvęs sutuoktinis mažametės nepagrobtų.
Vaikų teisių apsaugos tarnyboje buvusi pora bendravo pustrečios valandos. Dalį laiko mergaitės tėvai kalbėjosi be liudininkų.
Tačiau kompromiso jie nepasiekė.
Moteris tvirtino, kad dukra patirtų nepakeliamą traumą, jei būtų atskirta nuo mamos ir atiduota tėvui, kuris gyvena su kita moterimi.
M.Rinau reikalauja vykdyti jo šalies teismo sprendimą ir siūlo buvusiai žmonai važiuoti į Vokietiją. Taip ji galėsianti nenutraukti ryšio su vaiku.
Vokietijoje vaiką auginantiems vyrams mokamos nemažos išmokos, tačiau apie šiuos pinigus susitikimo metu buvę sutuoktiniai neužsiminė.
Išgelbėtų pilietybė
Vakar I.Rinau apsilankė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje.
Ją pokalbiui pasikvietė prokurorė Dalia Pocienė.
Sujaudinti žinios apie keistai besiklostantį klaipėdietės ir jos dukros likimą prokurorai kalbėjo su moterimi ir bandė išsiaiškinti, kaip jai galima padėti.
I.Rinau artimiausiu laiku pažadėjo atnešti į prokuratūrą kai kuriuos dokumentus.
„Kol kas mūsų parama I.Rinau – tik moralinė. Paaiškėjo, kad moterį gina advokatas Gintaras Balčiūnas, – sakė D.Pocienė. – Tikėtina, kad pasikeitus įstatymui dėl dvigubos pilietybės galima būtų išspręsti šią sudėtingą problemą. Jeigu I.Rinau dukra taptų Lietuvos piliete, galbūt pavyktų jai kuo nors padėti. Turime išnaudoti visas įmanomas galimybes.“
Atsinešė albumą
Vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė pasakojo bandžiusi įkalbėti mažosios Luisos tėvą atsisakyti vaiko globos teisių.
G.Aurylienė tikino vyrą, kad svarbiausia ne buvusių sutuoktinių nesantaika ar ambicijos, o mergaitės interesai.
„Tačiau mergaitės tėvas buvo kategoriškas ir nenorėjo nusileisti. Panašu, kad jis tikrai myli vaiką. Buvo atsinešęs albumą su dukros nuotraukomis. Tačiau išgirsti buvusios žmonos argumentų jis nepajėgė, – sakė G.Aurylienė. – Gaila, kad šeima iširo, bet labiausiai gaila vaiko, kurio tėvai negali pasidalinti lyg daikto.“
Nei buvusi sutuoktinė, nei advokatė Dalia Foigt, atstovaujanti mažosios Luisos tėvui, vakar negalėjo pasakyti, kur jį rasti, – vokietis vengia viešumos.
Kreipėsi į antstolį
I.Rinau ir jos dukrelės istorija sujaudino ir parlamentarus.
Dar praėjusį penktadienį klaipėdiečiai Seimo nariai parašė laišką antstoliui Aleksandrui Selezniovui prašydami jį neskubėti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo sugrąžinti mažąją Luisą į Vokietiją.
Tačiau tai ne vienintelis įstatymų leidėjų žingsnis, siekiant apginti lietuvę ir jos dukrą.
Pasirašė 41 Seimo narys
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pirmadienį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą ir įteikti parlamentarų pasirašytą prašymą.
Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijos preambulei ir konstitucinėms nuostatoms, kurios garantuoja teisę gintis teisme.
Pasak A.Lydekos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje yra nemažai spragų, o pareigūnai vaiko teisių klausimus nagrinėja tik formaliai taikydami teisės normas ir nepakankamai įvertindami savo išvadų padarinius konkrečiam vaikui.
Vakar po šiuo prašymu jau buvo pasirašęs 41 Seimo narys.
Kreipėsi į ministrą
Vakar Seimo narys Valentinas Mazuronis išsiuntė laišką teisingumo ministrui Petrui Baguškai.
Laiške V.Mazuronis paprašė ministro išsiaiškinti, ar iš tiesų teismų priimti sprendimai buvo teisingi ir teisėti, nors jie prieštarauja elementariai logikai ir žmogiškumui.
„Jeigu mūsų valstybės įstatymai tokius veiksmus traktuoja kaip teisėtus, prašau Jūsų inicijuoti reikiamų įstatymų pataisų, padėsiančių ateityje išvengti panašių situacijų, parengimą.
Įstatymus kuria žmonės, ir tarnauti jie turi žmonėms. Valstybė negali likti nuošalyje, kai dėl dramatiškų aplinkybių laužomi žmonių likimai, kenčia vaikai“, – teigė V.Mazuronis.
Verčiasi vyno prekyba
I.Rinau pasakojo, kad jos buvęs sutuoktinis turi individualią įmonę ir prekiauja vokiškais vynais.
Vyriškis vokietijoje nuomojasi dviejų kambarių butą daugiabutyje.
Nuosavo gyvenamojo ploto jis neturi.
Moteris tvirtino, kad po santuokos įregistravimo turėjusi minčių parduoti savo trijų kambarių butą Klaipėdoje.
Apie tai ji sakiusi ir vyrui. Ingos parduoto buto pinigai turėję būti jos investicija į bendro namo Vokietijoje statybą.
Konfliktas – dėl buto?
Anot klaipėdietės, sutuoktinio prašymu Vokietijoje jiedu pasirašė vedybinę sutartį.
Vėliau tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai.
„Atsisakiau parduoti butą ir investuoti į naują namą, – tvirtino I.Rinau. – Kilo psichologinis spaudimas“.
Kuo pasireiškė tas spaudimas, ji nenorėjo patikslinti.
„Aš prašiau neišvežti dukters į Vokietiją, neatskirti jos nuo motinos ir brolio. Mergaitei atlikus psichologinius tyrimus išvada buvo aiški: atskyrus ją nuo motinos, mažametės psichikai bus padaryta didelė žala“, – vakar tvirtino klaipėdietė.
Daiva Janauskaitė, Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
