Įstojus į ES, kainos Lietuvoje augo sparčiau negu ES vidurkis. Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė – kainų lygmuo mūsų šalyje didėja lėčiau. Per 2014 metus vartojimo prekių ir paslaugų kainų krepšelis Lietuvoje dėl kainų pokyčių ne pabrango, o atpigo 0,3 procento. Tokia maža infliacija ir net defliacija – retas reiškinys Baltijos šalyse. Maža infliacija palanki turintiems piniginių santaupų – laikomos santaupos nenuvertėja. Turintys paskolų ar ketinantys skolintis gali džiaugtis mažomis palūkanomis, bet negali tikėtis, kad paskolos našta greitai sumažės.
Esant nedidelei infliacijai, lengviau planuoti ir kontroliuoti išlaidas. Nebemažėja arba lėčiau mažėja realiosios pajamos tų žmonių, kuriems sunkiau derėtis dėl darbo užmokesčio didinimo arba kurių pajamos paprastai nedidėja didėjant kainoms. Kai pirmo būtinumo prekių ir paslaugų kainos nedidėja, mažesnį spaudimą turėtų pajusti gaunantieji nedideles pajamas – jiems tampa lengviau sudurti galą su galu.
Visgi žmonės paprastai turi savo nuomonę, kokio dydžio pajamų jiems reikėtų, kad galėtų gyventi daugmaž patogiai. Remiantis Statistikos departamento atlikto gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, gyventojų nuomone, vieno asmens namų ūkiui įprastiniams poreikiams patenkinti reikalinga mažiausia pinigų suma 2013 metais buvo 406 Eur (1 403 Lt), dviejų suaugusių ir dviejų vaikų namų ūkiui – 901 Eur (3 112 Lt). Tol, kol gaunamos pajamos to lygmens nepasiekia, mažas pajamas gaunantys gyventojai sako, kad teigiamos mažos infliacijos įtakos nejunta. Santaupų vertė nebemažėja arba mažėja lėčiau
Maža infliacija turintiems santaupų turi dvejopą įtaką. Viena vertus, kai maža infliacija, sukauptų santaupų vertė, arba perkamoji galia, mažėja lėčiau. Kita vertus, kai maža infliacija, mažos ir indėlių palūkanos. Turintieji santaupų gauna mažiau palūkanų pajamų. Ilgamečiai indėlininkai ilgisi tų laikų, kai indėlių palūkanų norma buvo gerokai didesnė, pamiršdami, kad dėl dar didesnės infliacijos net ir priskaičiavus palūkanas santaupų perkamoji galia iš tiesų mažėjo.
Nuo Lietuvos įstojimo į ES datos aukščiausias metinės infliacijos rodiklis buvo užfiksuotas 2008 metų birželį – 12,5 procento. Tada vidutinė naujų priimtų namų ūkių terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo perpus mažesnė – 5,01 procento. Tuo metu gyventojai, dedantys indėlius, turėjo suvokti, kad, nepaisant priskaičiuojamų palūkanų, jų santaupų vertė, arba perkamoji galia, sumažės. 2014 metais indėlių palūkanos buvo maždaug dešimteriopai mažesnės – vidutinė naujų terminuotųjų indėlių palūkanų norma siekė 0,46 procento. Per 2014 metus vartotojų kainų lygmuo sumažėjo 0,3 procento. Vadinasi, net ir esant tokioms mažoms palūkanoms, indėlių sąskaitose laikomų santaupų perkamoji galia padidėjo.
Paskolos našta mažėja lėčiau
Turintiems paskolų ar ketinantiems skolintis mažos infliacijos įtaka taip pat nevienareikšmė. Viena vertus, kai maža infliacija, mažos ir paskolų palūkanos. Kita vertus, negalima tikėtis, kad turto, pavyzdžiui, įkeisto būsto, vertė ir namų ūkių nominalios pajamos sparčiai augs, o paskolos vertė – ne.
Lietuvoje gana ilgą laiką skolintis buvo itin patrauklu, kadangi buvo galima tikėtis, jog paskolos našta greitai sumažės.
Darbo užmokestis sparčiai augo. Buvo galima tikėtis, kad reikės skirti vis mažesnę pajamų dalį mokėti mėnesines paskolos įmokas. Kaip ant mielių kylančios nekilnojamojo turto kainos vienus skubino kuo greičiau pirkti, kitiems leido tikėtis, kad įsigyto būsto rinkos vertė sparčiai augs, o paskola sudarys vis mažesnę būsto vertės dalį. Paskolų palūkanos eurais buvo mažesnės negu infliacija šalyje.
Dabar, kai kainos sparčiai nebekyla, žmonėms lengviau planuoti ir kontroliuoti savo kasdienines išlaidas. Tačiau nebegalima tikėtis, kad paskolos našta sparčiai sumažės – ir darbo užmokesčio, ir būsto kainų augimo perspektyvos vertinamos atsargiau. Mažos būsto paskolų palūkanos didesnę reikšmę turi tiems, kas paskolas yra paėmę anksčiau ir kurį laiką turėjo mokėti kur kas didesnes paskolos įmokas. Nauji paskolų gavėjai turėtų suprasti, kad visą paskolos laikotarpį būsto paskolos palūkanos rekordinėse žemumose nesilaikys.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
