Jei latviams užtenka 100, tai ir mums užteks
Anot A. Matulo, nors kelis kartus siūlymams mažinti parlamentarų skaičių Seimas nepritarė, dabar kaip tik tinkamas laikas bandyti dar kartą: gyventojų Lietuvoje smarkiai sumažėję, o svarbiausi teisėkūros darbai nudirbti.
„Labai sunku patiems Seimo nariams save sunaikinti. Bet Lietuvai sudėtinga išlaikyti tokio dydžio parlamentą. Ir žmonės šią problemą kelia. Spręsti reikia. Renkant Seimo narių parašus didžioji dalis palaikė, kad reikia mažinti – ar tiek, kiek mes dabar siūlome (iki 101), ar iki 121, bet reikia, nes situacija per 23 metus Lietuvoje pasikeitė: sumažėjo žmonių, teisinė bazė suformuota. Latvijoje yra 100 narių, ir užtenka“, – naujienų portalui balsas.lt sakė A. Matulas.
Jis prasitarė nepuoselėjantis didelių vilčių, jog pataisa lengvai skinsis kelią, tačiau tikisi, kad po pateikimo pataisai bus pritarta. „Tada bus galima diskutuoti, kokią rinkimų sistemą taikyti, nuo kada. Bet nieko nedaryti – jau darosi nepadoru prieš žmones“, – aiškino jis ir pridūrė, kad „neretai matyti apytuštę Seimo salę per popietinius plenarinius posėdžius – pernelyg didelė prabanga“.
Pasigyręs, kad reikiamą skaičių Seimo narių parašų surinko maždaug per valandą, A. Matulas pridūrė, kad dabar daug priklausys nuo to, kaip tarpusavyje pavyks susitarti popietinėms partijoms. Anot jo, jei nepavyks ir šį kartą, nes kažin ar „šiltai sėdintys“ išrinktieji savo noru susimažins galimybę taip pat šiltai pasėdėti dar 4 metus, gal po kelerių metų vėl atsiras kas pasiūlys tą pačią pataisą.
Politologas: opozicija neturi ką veikti, tad užsiima niekais
Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia manantis, kad taip opozicija tiesiog nori atkreipti į save visuomenės dėmesį ir siekia pigaus populiarumo, nes kelti tikrai aktualias visuomenei problemas nesiryžta.
„Opozicija neturi kuo atkreipti dėmesį į save. Pagalvokite, kiek bus batalijų Seime – bus tuščias diskutavimas, kas nors sau reklamą darysis, nukreips žmonių dėmesį. Bet juk yra daug sudėtingesnių dalykų valstybės gyvenime nei Seimo narių skaičius. Ateina euras, reikia žiūrėti, kas bus jį įvedus, nes jau dabar kyla kainos. Reikia rūpintis, kad žmonės nenukentėtų, bent tais, kurių pajamos itin mažos. Čia problema. O jie žaidžia tokius žaidimus... Na, ne vaikų žaidimas, bet primityvus dėmesio (ieškojimas). Pigus populiarumas. Aš manau, kad jie tikrai gali rasti kitokių darbų“, – pabrėžė politologas.
Anot jo, kai dabartinė opozicija buvo valdžioje, ji šio klausimo nekėlė. „Niekada būdami valdžioje konservatoriai nekėlė Seimo narių mažinimo klausimo. Jie turėjo rimtų darbų – valdyti valstybę. O dabar neturi ką veikti, tai užsiima niekais. Akivaizdu, kad tai yra opozicijos žaidimai. Vaikiški“, – balsas.lt sakė V. Dumbliauskas.
Deja, politologo teigimu, ši situacija panaši į aprašytą amerikietiškuose vadovėliuose – politikai imasi tik tų darbų, kurie patraukia visuomenės dėmesį.
„Seimo narių skaičius – aktualus klausimas, daug žmonių, ypač pensininkų, nori jį sumažinti. Todėl kai tik pasiūlai tą skaičių sumažinti, iš karto tampi matomas ir žinomas. Tai klausimas, kuriuo perkamas populiarumas“, – sakė V. Dumbliauskas. Tiesa, jis neatmeta, kad kada nors parlamentarų skaičiaus mažinimo klausimą vis tiek teks spręsti, bet „gal kada nors vėliau, jei Lietuvoje sumažės gyventojų iki 2 mln.“.
Dėl principų diskutuotų
A. Matulas pripažįsta, kad jeigu būtų priimta siūloma Konstitucijos pataisa, reikėtų keisti Seimo rinkimų ir kai kuriuos kitus įstatymus. Tačiau į klausimą, kokiais principais remtis renkant Seimo narius siūlytų jis pats, konservatorius atsakė paties principo nesiūlantis keisti.
„Kokią rinkimų sistemą pasirinkti, reikėtų diskutuoti. Aš įsivaizduoju, kad reikėtų palikti tokią pačią sistemą – dalis Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose, o dalis daugiamandatėje. Galima vienmandatėse palikti tokį patį skaičių kaip dabar – 71-ą, o daugiamandatėje pagal partijų sąrašus rinkti 30. Tada žmonės turėtų galimybę daugiau Seimo narių rinkti tiesiogiai. Arba į lygias dalis dalyti ir didinti rinkimų apygardas. Yra ir kitų variantų, bet aš nemanau, kad reikėtų keisti patį principą. Jis yra geras“, – aiškino A. Matulas.
Anot konservatoriaus, jo siūloma pataisa nėra vaistas nuo „vienkartinių projektų“ atėjimo į Seimą, tačiau sumažėjus pagal partijų sąrašus renkamų parlamentarų skaičiui šis tas keistųsi.
„Visuomenė taip pat turėtų labiau subręsti ir galvoti, už ką balsuoja, nes jei daugiamandatėje partijos lyderis populiarus, už ausų atitempia į parlamentą dar 10 žmonių, kurių niekas nematė ir nemato. Bet jų būtų mažiau“, – sakė A. Matulas.
Sąrašų mažos partijos neatsisakys
V. Dumbliauskas pritaria, kad prabilus apie parlamento narių mažinimą iš karto kiltų klausimas, kaip rinkti Seimą – ar palikti tokią pačią schemą, ar ką nors keisti. Tačiau susitarti nebūtų paprasta.
„Iš karto kiltų mūšis. Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai nebijo mažoritarinės rinkimų sistemos, nes jie tikrai laimėtų, jeigu rinktume pagal apygardas, bet mažesnėms partijoms būtų viskas. Todėl Liberalų sąjūdis priešinsis. Klaipėdoje laimėtų kelis balsus, bet partija būtų palaidota. Taip pat „Tvarka ir teisingumas“. Todėl sąrašų mažos partijos neatsisakys. Tai vėl vyks muštynės – visiškai dėl nieko... Bet patrauki dėmesį, tampi populiarus“, – aiškino politologas.
Jis atkreipia dėmesį, kad iki eilinių Seimo rinkimų liko kiek daugiau negu 2 metai, todėl, užuot ėmusis rimtų problemų, ir bandoma siekti pigaus populiarumo. „Jiems reikia parodyti veiklą, bet imtis sudėtingų problemų rizikinga. Jeigu sunkiai sprendžiamą problemą iškelsi ir ją blogai išspręsi, gali ir sprandą nusilaužti, nes žmonės nusivils ir tapsi priešu“, – sakė V. Dumbliauskas.
Pataisą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pasirašė 36 įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys politikai. Norint priimti konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai. A. Matulas mano, kad šią pataisą Seimas svarstys rudens sesijoje.
