• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė jau žengė pirmąjį žingsnį link karantino atlaisvinimų. Pirmadienį leido atverti lauko slidinėjimo trasas, bet trečiadienį nusprendė kol kas karantino sąlygų nešvelninti nei grožio paslaugų teikimui, nei prekybos sektoriui. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragina Vyriausybę ne tik kuo greičiau priimti šiuos sprendimus, bet ir suteikti galimybę palaipsniui dirbti ir smulkiajam verslui, ypač regionuose.

Vyriausybė jau žengė pirmąjį žingsnį link karantino atlaisvinimų. Pirmadienį leido atverti lauko slidinėjimo trasas, bet trečiadienį nusprendė kol kas karantino sąlygų nešvelninti nei grožio paslaugų teikimui, nei prekybos sektoriui. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragina Vyriausybę ne tik kuo greičiau priimti šiuos sprendimus, bet ir suteikti galimybę palaipsniui dirbti ir smulkiajam verslui, ypač regionuose.

REKLAMA

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas interviu naujienų portalui tv3.lt kalbėjo apie karantino atlaisvinimą, karantino pasekmes, „britiškąją“ koronaviruso atmainą, apie žmonių mirtis, kurie nesulaukia tinkamos pagalbos dėl karantino bei tolimesnius komiteto darbus.

„Mane labai neramina situacija – ne vien tik dėl kovid pandemijos, bet ir dėl pasekmių, kurias galimai sukelia kovidas ir įvairūs užsitęsę karantinai.

REKLAMA
REKLAMA

Šiandien tokia situacija, kokia yra Lietuvoje, jau greičiausiai, kad leidžia daryti tam tikrus loginius sprendimus ir palaipsniui atlaisvinti tas verslo sritis, kurias yra įmanoma atlaisvinti.

REKLAMA

Pavyzdžiui, didieji prekybos centrai. Savaitgalį užėjau į vieną prekybos centrą – tai stovi eilė už kasos prie įvairių prekių, tai net praeiti pro žmones negalima. Matant tokią situaciją, kas darosi prekybos centruose, srautai iš esmės nekontroliuojami, ir neleisti šiandien palaipsniui atsidarinėti smulkiajam verslui, ypač regionuose, yra visiškai nelogiška.

Rajonuose ar miesteliuose į mažąsias parduotuves, kurios prekiauja rūbais, batais ar pramoninėmis prekėmis bei kitas dalykais, kai apskritai per dieną ateina po keliolika žmonių, tai tikrai galima tuos dalykus atlaisvinti ir, žinoma, sekti situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Lygiai tokia pati situacija su grožio (paslaugomis – aut. pats.). Kiek aš matau ir kiti matome bei girdime regionuose, tą nesunku pastebėti ir išsiaiškinti, nes visi vieni kitus pažįsta – tai visi kerpasi, lakuojasi, antakius dažosi, dalis masažuojasi ir panašiai. Gal čia sėdint mieste ir sunku pastebėti, bet regionuose akivaizdu, kad tos paslaugos dabar yra teikiamos nelegaliai, namuose ir be jokios apskaitos“, – sako konservatorius A. Matulas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė trečiadienį, įsiklausiusi į ekspertų nuomonę, nusprendė kol kas karantino sąlygų nešvelninti nei grožio paslaugų teikimui, nei prekybos sektoriui. Kaip vertinate? Kokie žingsniai galėtų būti toliau?

Kai prie Vyriausybės ir Prezidento veikia ekspertų grupės, kai ministerijos ir kitos tarnybos analizuoja situaciją visame pasaulyje ir siūlo sprendimus – tai kažką naujo ir ypatingo pasiūlyti galbūt ir neįmanoma.

REKLAMA

Bet, aš jau sakiau, kad mes turime išmokti gyventi su ta liga. Negali visa valstybė ir sveikatos sistema būti priklausoma nuo vienos ligos. Akivaizdu, kad per pirmąją pandemijos bangą nebuvo jokios patirties, todėl buvo priimti pernelyg griežti sprendimai, kurie žlugdė ekonomiką, padidino Lietuvos skolas ir panašiai.

Dabar mes matome, kad valstybę ir pasaulio ekonomiką toliau žlugdo viena liga. Mes efektyviai valdyti tos ligos nemokame – atsiranda naujos mutacijos, stringa skiepijimas.

REKLAMA

Pirmame etape neleidome dirbti medikams, odontologams, privatiems kabinetams. Dabar padarėme atvirkščiai – grožio paslaugoms, kirpykloms neleidžiame, bet medicinos įstaigoms, privačioms nedidelėms paslaugoms – leidžiame.

Kaip manote, ar reikėtų daugiau atlaisvinti karantiną?

Mano manymu, be ekspertų siūlymų, turi atsirasti ir loginiai dalykai bei suvokimas, kad pandemija negali visiškai sužlugdyti žmonių gyvenimo, ekonomikos, o, svarbiausia, žmonių emocinės būklės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai, ką šiandien matome – didėjantį smurtą namuose, savižudybių skaičiaus ir nužudymų didėjimą, – tai dar nėra viršūnė. Viršūnė atsiras po to, kai atsilaisvins pandemijos varžtai. Už pusmečio ar metų pamatysime tikruosius skaičius, kurie gali būti siaubingi.

Mano rekomendacija, komiteto noras, bandyti įtikinti Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad užsitęsę pertekliniai ribojimai atneš didesnes neigiamas pasekmes nei dabar sukelia pati pandemija. Matėme ir kituose pasaulio šalyse, vyksta neramumai, nes žmonėms atsibodo psichologinė įtampa.

REKLAMA

Man sunku suvokti, kodėl akcentuojame ribojimus lauke, kad ir slidinėjimo centruose, ar prie eglučių, kai ateidavo šeimos pasižiūrėti kas kelis šimtus metrų, kaip eglutė įžiebta. Pernelyg mažai dėmesio skirdavome tiems patiems prekybos centrams, kuriuose žmonių kiekis buvo didžiulis. Logiškai matosi, kad užsikrėtimas vyksta per slaugos ir globos namus, per ligonines, darbovietes, šeimose.

Aš už logiškus atlaisvinimus, kad jie būtų priimami greičiau. Aišku, kontroliuojant ir stebint situaciją. Dabar nemažiau svarbu, kokias pasekmes sukels Covid-19 pandemija, net svarbiau, kokias pasekmes Lietuvos gyventojų sveikatai, demografinei ir ekonominei situacijai atneš karantino priemonės, kurios mano manymu, jau užsitęsė.

REKLAMA

O piketai ir mitingai ar riaušės kituose šalyse mums turi būti tam tikras raudonas signalas, kad vis dėlto priiminėdami vienokius ar kitokius sprendimus, mes turime pagalvoti ir apie žmonių psichinę būklę.

Nerimo kelia ir „britiškoji“ koronaviruso atmaina, kuri jau patvirtinta ir Lietuvoje. Vyriausybės atstovai sako, kad atlaisvinus karantiną galime labai greitai sugrįžti į blogąjį scenarijų ar į tokią blogą situaciją, kurios dar net nematėme? Ar ši atmaina turėtų pristabdyti atlaisvinimus?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atmainų yra daug ir kas savaitę mokslininkai paskelbia, kad vėl atrado kažkokią mutaciją ar virusą. Pasaulyje tų ligų ir virusų vis atsiranda kas tam tikrą laiką. Tas pats ispaniškas gripas prieš šimtą metų atnešė didžiulį mirčių skaičių, bet jis praėjo, nors neturėjome pagrindinių instrumentų – skiepų.

Be abejonės, dabar pasaulis taip pat susitvarkys, nes turi rimtą ir galingą instrumentą – skiepus, kurie išrasti labai greitai. Deja, stringa jų tiekimas. Kol kas neturime rimtų rezultatų, kiek skiepai atneša naudos ir kuriam laikui suteikia imunitetą.

REKLAMA

Bet, jei mes atrasime naują mutaciją ar atmainą dėl kurios bus užsikrečiama labiau, tai neturi būti argumentas užsidaryti ir izoliuoti žmones, kaip ir ta pati angliškoji mutacija, dėl kurios visos valstybės nutraukė skrydžius prieš šventes iš Didžiosios Britanijos. Dabar aiškėja, kad ta mutacija Lietuvoje ir kitose šalyse jau seniai yra.

Mano logika tokia, kad neskubėti priimti sprendimo atradus kažką naujo. Mano manymu, mes dabar turime galvoti, kad ne karantinas artimiausiu metu bus priemonė kovoje su pandemijomis ir užkrečiamomis ligomis.

REKLAMA

Karantinas turi būti įvedamas tam tikram laikui, bet tikrai turim surasti būdą, kaip tą ligą valdyti, kaip su ja gyventi nežlugdant žmonių ir valstybės gyvenimo. Sekimas mutacijų ir naujų atmainų yra tinkamas variantas, reikia stebėti, ar vakcinos sukels imunitetą viruso mutacijoms.

Kelia nuostabą, kad labai daug diskutuojame apie naujas viruso mutacijas ir kalbam apie tai, kad kažką reikia riboti, bet labai bijau, kad toliau užsitęsus pertekliniams ribojimams mes galime sulaukti kitų labai blogų pasekmių.

REKLAMA
REKLAMA

Be abejonės, džiugina, kad ši Vyriausybė, o pereinamajame laikotarpyje Prezidento suburta ekspertų komisija, padėjo nuosekliau perimti sistemą. Akivaizdu, kad dabar tų dviejų ekspertų grupių prie Prezidento ir Vyriausybės nereikėtų. Jau dubliuojasi ir galbūt šiek tiek trukdo darbą. Matau ir Vyriausybės įsiklausymą, bet jau turime galvoti apie tai, kad gyvenimas turi tęstis.

Komiteto posėdyje buvo pranešta, kad vaikų sveikata blogėja, užleistų ligų daugėja, kad gyvų konsultacijų sumažėjo perpus. Kokios didžiausios problemos iškyla? Kuo skundžiasi gyventojai?

Problema kaupiasi ne tik dėl vaikų sveikatos ir pagalbos vaikams. Apskritai po pirmojo pandemijos etapo buvo uždraustas paslaugų teikimas. Todėl paslaugų prieinamumas kardiologijos, žmonėms, sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis – diabetu, ženkliai pablogėjo.

Jau dabar mes matome rezultatus, tikiu, kad tie rezultatai dar blogės įvertinus antrojo pandemijos etapo rezultatus, nes tinkamas paslaugų teikimas nėra atstatytas dėl įvairių priežasčių. Žmonės net vengia eiti į gydymo įstaigas, nes daug atvejų, kai juose užsikrečia.

Kelia nerimą, kad žmonės toliau užsikrečia ir miršta nuo Covid-19, bet ne mažesnį nerimą kelia ir tai, kad žmonės miršta ir nuo kitų ligų, nesulaukę tinkamos pagalbos. Kaip minėjau, vaikų paslaugų prieinamumas ir konsultacijų skaičius sumažėjęs 48 proc. Skiepų apimtys kai kuriuose regionuose sumažėjusios iki 25 proc. Iš tiesų, yra rimtas pagrindas, kad gali atsirasti ir kitų infekcijų protrūkis – kaip tymų.

REKLAMA

Ko ketina imtis Seimo sveikatos reikalų komitetas, kad situacija keistųsi į gerą pusę?

Pavasario sesijoje ketinu siūlyti įsteigti Psichinės sveikatos pakomitetį prie Sveikatos reikalų komiteto. Svarstydami, kokią įtaką Covid-19 padarė žmonių psichinei sveikatai, pamatėme, kad problemų čia yra labai daug – padidėjo žmonių nerimas ir kitos psichologinės problemos. Manome, kad būtų tikslinga įsteigti tokį pakomitetį, kuris analizuotų ir bendrą situaciją, atskirų įstaigų veiklą.

Neramina faktas, kad toliau blogėja demografinė situacija. Labai daug žmonių miršta. Praėjusiais metais tragiškai sumažėjo gimstamumas – apie 3 tūkst. gimdymų buvo mažiau.

Kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas turite susitikimus su SAM atstovais, su Seimo pirmininke ir kitais valdžios atstovais. Kokie svarbiausi pavasario sesijos darbai, kuriuos ketinate inicijuoti?

Glaudžiai bendradarbiaujame su Sveikatos apsaugos ministerija, aš asmeniškai ir su Arūnu Dulkiu. Aptarsime Vyriausybės priemonių planą ir pavasario sesijos prioritetus. Vėliau apsitarsime plačiau ir komitete.

Aš matyčiau keletą prioritetų. Vienas pirmųjų – tai keisti kompensuojamųjų vaistų tvarką. Tai žadėjo ir prieš rinkimus, ir Vyriausybės programoje yra parašyta. Mano manymu, kompensuojamų vaistų tvarka yra antikonstitucinė. 2019 metais buvome padavę į Lietuvos administracinį teismą, apskundę buvusio ministro A. Verygos įsakymą ir teismas pripažino, kad A. Veryga viršijo savo įgaliojimus. Nežiūrint teismo sprendimo, buvusi Vyriausybė patvirtino tą pačią tvarką, kurios nėra nustatyta įstatyme.

REKLAMA

54 Seimo nariai apskundėme Konstituciniam teismui šią tvarką, bet kol lauksime KT sprendimo, su ministru yra sutarta, kad pavasario sesijos pradžioje teiksime ir svarstysime įstatymo pataisas, pagal kurias siūlysime kompensuojamų vaistų sąrašą keisti ne 4, o 2 kartus. Keičiant 4 kartus per metus ir kas ketvirtį iš vaistų sąrašo išbraukiant šimtus vaistų arba įrašant dešimtis ar šimtus naujų vaistų, tai iš esmės, nei gydytojas, nei pats pacientas negali suspėti persiorientuoti ir tinkamai įvertinti naujų vaistų poveikį. Ne tik gydytojas negali tinkamai skirti gydymo, bet kenčia ir pacientas, kuriam kartais reikia ir 4 kartus pakeisti vaistą.

Siūlome leisti žmonėms primokėti skirtumą, jeigu gydytojas išrašo kitą vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga, bet modernesnį, naujesnį ar sudėtinį vaistą, kurio, be abejonės, terapinis poveikis kitoks. Buvo naivu bandyti įtikinti visuomenę, kad vaistas, kuris pagamintas prieš 30 ar 40 metų su ta pačia veikliąja medžiaga, ir vaistas, kuris pagamintas prieš kelis metus su ta pačia veikliąja medžiaga, kad turi tą patį poveikį. Tai visiškai nelogiška, nes atsirado naujos technologijos ir vistas, kuriame kelios sudėtinės dalys, turi visiškai kitą poveikį ir prailgintą veikimą. Tai lygiai tas pats, kaip įtikinti žmogų, kad prieš 30 metų pagamintas automobilis yra toks pat kaip ir dabar pagamintas prieš porą metų. Juokavau, kodėl ministrai nevažinėja žiguliais ar senais fordukais, nes gi veiklioji medžiaga ta pati – variklis.

REKLAMA

Jei valstybė gali sumokėti pigiausių vaistų kainą – tai tegul tą ir daro. Šiuo metu, mūsų duomenimis, apie 40 proc. žmonių, kuriems gydytojas rekomenduoja gydytis vaistu, kurio jau nebeliko kompensuojamų vaistų sąraše, jis privalo pirkti tą vaistą visa kaina. Žmogui tai didžiulės išlaidos. Mūsų noras, kad žmogui galėtų paskirti bet kokį reikiamą vaistą, valstybė sumokėtų minimalaus vaisto kainą, o žmogus tik primokėtų skirtumą.

Antras prioritetas, taip pat ketiname peržiūrėti kartu su Sveikatos apsaugos ministerija jai pavaldžių įstaigų tinklą. Palikimas yra graudus ar net kraupus po A. Verygos ministravimo. SAM pavaldžių kai kurių įstaigų veikla yra sužlugdyta. Dėl to, kad A. Veryga buvo teikęs pasiūlymus optimizuoti, bet tai nepavyko, nes Seimas nepritarė tam įstatymui, bet jis savo juodus darbus darė toliau.

Valstybinis psichikos sveikatos centras kelis metus dirba be vadovo. Svarstant komitete dėl gyventojų psichinės sveikatos – tai iš esmės ta tarnyba nelabai ką galėjo mums pasakyti. Ekstremalių sveikatai situacijų centras kažkodėl perkeltas į Kauną. Jam vadovauja, man atrodo, ne visiškai kompetentingas vadovas, žlunga konkursai, kaip matome – vakcinų pervežimas ir panašiai.

Kraujo centre pasipylė skundai dėl vadovo nekompetencijos. Nacionalinė laboratorijoje, kaip matėme, vėl stringa konkursai, greitųjų antigenų testų konkursas yra sužlugęs. AIDS ir užkrečiamų ligų centras visiškai sužlugdytas, o vadovas atleistas, funkcijos atimtos – visa tarnyba ir centras liko praktiškai be jokių funkcijų. Radiacinės saugos centras jau ketverius metus be vadovo – situacija čia tikrai sudėtinga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dirba su vadovu, kuris yra praradęs pasitikėjimą.

Ruošiamės įvertinti visų prie SAM esančių institucijų veiklą ir galbūt ieškoti galimybių kai kurias įstaigas apjungti. Taip pat šioje sesijoje ketiname priimti Psichologų veiklos praktikos įstatymą bei Netradicinės medicinos įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų