„Pats atlygino savo iniciatyva, atlygino dar iki įsiteisėjimo. Pinigai buvo perversti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą“, – Eltai sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas.
ELTA primena, kad šioje civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai sprendimą priėmė lapkritį ir minėtą sumą priteisė iš Kauno miesto mero bei Kačiūniškės dvaro rekonstrukciją vykdžiusio darbų vadovo. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo.
Civilinė byla abiejų šalių sutikimu buvo išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Anksčiau V. Matijošaičiui, bendrovei „Kauno saulėtekis“ ir Kačiūniškės dvaro rekonstrukcijos darbų vadovui Andriui Šumskui buvo pareikštas ieškinys dėl 34 tūkst. neturtinės žalos, padarytos rekonstruojant minėtą dvarą.
Kovą Kauno apygardos teismas šią civilinę bylą grąžino Kauno apylinkės teismui, kad būtų iš naujo sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio nustatymo. Po mėnesio Kauno apylinkės teisme buvo gautas patikslintas 15 tūkst. 886 eurų Kultūros paveldo departamento ieškinys dėl nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo.
Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartį, Kultūros paveldo departamentas atnaujino Sužalotų kultūros paveldo objektų – Kačiūniškės dvaro sodybos fragmentų, tai yra svirno ir dvaro – atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo komisijos darbą.
Komisija perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad nuostolių, padarytų sužalojus (sunaikinus) kultūros paveldo objektus ir taip valstybei negrįžtamai praradus nepažintą mokslinių duomenų šaltinį ir galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu, yra 15 tūkst. 886 eurai.
Kultūros vertybių registre rašoma, kad 1929 m. Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės.
Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Architektas sukūrė savitą projektą su rūmų bokštu, taip pat buvo įrengta Kačiūniškės Švč. Marijos koplyčia, laikytos pamaldos. Sovietmečiu vienuolynas uždarytas, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
2013 m. Kauno rajono kolegijai buvo pristatytas Kačiūniškės dvaro kaip kultūrinio-istorinio turizmo centro architektūrinės projektinės vizualizacijos ir investicinis projektas, įsteigiant viešąją įstaigą „Kačiūniškės dvaras“.
Portalo „Delfi“ atliktame tyrime buvo skelbta, kad Kauno miesto meras V. Matijošaitis be jokių leidimų ir projektų 2019 m. nugriovė pertvarkytame Kačiūniškės dvare buvusius tvartą ir svirną. Šie pastatai buvo įtraukti valstybės saugomų vertybių sąrašą. Teigiama, kad kitus teritorijoje buvusius pastatus V. Matijošaitis tvarkė be leidimų ir suderintų projektų.
Kaip skelbta publikacijoje, griovimo ir tvarkymo darbus atliko su V. Matijošaičiu susijusi bendrovė „Kauno saulėtekis“.
„Žalos nustatymo komisija konstatavo, kad objektai sunaikinti negrįžtamai, neatlikus tyrimų, matavimų. Jų atkurti nebegalima“, – Eltai teigė A. Vaicekauskas.
V. Matijošaitis Kačiūniškės dvarą įsigijo iš Kauno rajono savivaldybės 2016 m., jau pradėjęs eiti mero pareigas. Kartu su 47 metams išnuomotu žemės sklypu politikui atiteko 2 gyvenamieji namai ir 5 ūkio pastatai, sandorio suma siekė 96,3 tūkst. eurų. Anot „Delfi“, dvaro tvarkymo darbai pradėti 2017 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
