„Kadaise esu nutapęs vienam Kauno ponui paveikslą: ponas joja ant žirgo, už nugaros per balną persimetęs nugalabytą mešką. Nes, sakė, mėgsta šaudyti meškas.
Gavau atlyginimą – tūkstantį su trupučiu. Tada dar nežinojau, kad ponas taps Kauno meru ir bus toks ruzzijos mėgėjas. Todėl ir pinigus paėmiau“, – dalijasi A. Kriščiūnas.
„Kaip tas žmogus pasikeitė ar galbūt nežinojau, kad jis toks buvo – [prisiminimas] man labai skaudus yra“, – apie dabartinį Kauno merą V. Matijošaitį tv3.lt kalba A. Kriščiūnas.
„Todėl tą tūkstantį su trupučiu padauginau iš šimto ir paaukojau Ukrainos kovai už mūsų laisvę. Bet viduje vis tiek negera – kad negaliu pakeisti to žmogaus godumo“, – sielojasi menininkas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijoje vis dar veikia beveik pusantro šimto lietuviško kapitalo įmonių. Nors garsiausiai skamba Kauno mero V. Matijošaičio pavardė ir jo verslas, sąraše netrūksta ir kitų Lietuvoje gerai žinomų bendrovių. Tiesa, nemaža dalis jų aiškina, kad veiklą sustabdė, tačiau parduoti verslų vis dar nepavyksta, tam trukdo ir rusų biurokratai.
V. Matijošaitis vis žadėjęs parduoti verslus Rusijoje, to nepadarė iki šiol. Kaip rodo „Verslo žinių“ su kolegomis Estijoje atliktas tyrimas, pernai tarp visų lietuviško kapitalo įmonių, dirbančių Rusijoje, būtent su V. Matijošaičiu siejami verslai veikė pelningiausiai. Jie gavo daugiau nei 300 milijonų eurų pajamų.
Menininkas: „Tada Matijošaitis nebuvo toks“
A. Kriščiūnas sako, kad daugiau nei prieš dešimtmetį, V. Matijošaičio gimtadienio proga, jo sūnus pasirūpino šia dovana. Pasak menininko, tuo metu piešti šį darbą buvo vienas malonumas, nes galėjo piešti, kaip norėjo.
„Paveikslu negaliu pasidalinti, nes tai buvo jam asmeniškai pieštas. Darbas buvo smagus, piešiau taip, kaip man patiko.
Pirmas dalykas, tada Matijošaitis nebuvo toks. Jo sūnus užsakė gimtadieniui ir man buvo įdomu, aš jį piešiau taip, kaip aš norėjau ir man buvo faina viskas.
Čia buvo prieš kokius daugiau nei 10 metų ir paskui, kai pasisuko reikalai taip – tas prisiminimas nemielas tapo“, – kalba menininkas.
A. Kriščiūnas: „Kadaise esu nutapęs vienam Kauno ponui paveikslą“
Vis tik, naujienų portalui nepavyko gauti darbo nuotraukos, menininkas pabrėžė, kad darbas buvo labai asmeniškas, tačiau sutiko pasidalinti keliomis detalėmis jas nupasakodamas.
Menininkas savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad vienam Kauno ponui yra tekę nutapyti paveikslą, kuriame ponas joja ant žirgo, už nugaros per balną persimetęs nugalabytą mešką.
„Jis sėdi ant žirgo, tas žirgas ten kalnuose virš debesų, ant kalno viršūnės, o vietoj žirgo galvos ten žuvies galva tokia didžiulė. Toksai siurrealistinis, crazy kažkoks darbas, kaip aš savo stiliumi ir darau. Tik tiek, kad ten tas personažas yra tas žmogus konkrečiai.
Tas paveikslas buvo jo portretas, bet iš toli. Matosi, kad ten jis, bet pats darbas menine prasme man jis patinka ir šiandien. Bet prisiminimas kokiam žmogui jis skirtas, tiksliau, kaip tas žmogus pasikeitė ar galbūt nežinojau, kad jis toks buvo – tai man labai skaudus yra“, – apie darbą kalbėjo A. Kriščiūnas.
V. Matijošaitis su verslais Rusijoje ne vienintelis
Naujienų portalas primena, kad V. Matijošaitis su verslais Rusijoje ne vienintelis – „Verslo žinių“ skaičiavimais, ten dirba arba registruota mažiausiai 140 lietuviško kapitalo įmonių. Jos pernai gavo beveik 400 milijonų eurų pajamų, o pelno uždirbo beveik 40 milijonų. Bendrame sąraše be „Vičiūnų“ ir tokie gerai žinomi Lietuvoje vardai, kaip „Hanner“, „SBA grupė“ ar „Teltonika“.
Šios didžiosios bendrovės aiškina, kad verslus Rusijoje jau sustabdė, veiklos nebevykdo. Tačiau rusiškas biurokratizmas neleidžia išregistruoti pačių įmonių, todėl jos ir matosi Rusijos registruose.
Ne visos bendrovės veiklą sustabdė visiškai. Pagal gautas pajamas, sąrašo viršūnėje iš karto po Matijošaičių verslų rikiuojasi „Amalva group“, kurios bendrovė Rusijoje pernai gavo virš 60 milijonų eurų pajamų. Tiek ten, tiek ir Lietuvoje ji gamina vėdinimo sistemas, valdo prekinį ženklą „Komfovent“.
„Ji veikia ir mes net nevadovaujame jai. Nei mes pajamų iš jos gauname, nei mes ten važiuojame, nei mes ten tiekiame kažką, ji ten savarankiška, direktorius pasakė, kad šitos įmonės neuždarys. Viskas taip vyksta. Mažai galime kištis. Mes praktiškai ją nurašę, kaip įmonę“, – teigia „Amalva group“ vadovas Albinas Čėpla.
Įmonės vadovas sako, kad dėl sankcijų neįmanoma gauti pinigų pavedimų iš Rusijos. Tad dabar ji palikta tvarkytis viena pati, ją valdo vadovais dirbantys rusai.
„Direktorius pasakė, kad jisai įmonės neuždarys. Mes norime uždaryti, jis sako aš neuždarysiu, nes mane pasodins. Ir baigėsi visos kalbos. Visi kažkokius ten tamsius kelius siūlo, mums tas neįgyvendinama, kad kažkaip pažeidinėtume įstatymus, nes nėra kaip pinigų gauti į Lietuvą“, – sako A. Čėpla.
Beveik 60 milijonų eurų pajamų pernai Rusijoje gavo ir logistikos bendrovės „Transimeksa“ įmonės. Atstovė sako, kad bando verslą parduoti.
„Deja, pats procesas užtrunka ilgai. Yra daug reglamentų, taisyklių, dokumentacijos, nes tai nėra paprasčiausias eilinis verslo pardavimas, ypač, kai Rusija taiko sugriežtintas taisykles atitinkamoms šalims, tarp kurių yra ir Lietuva. Mes tikėjomės, kad laikotarpyje iki šių metų vasaros pabaigos veiksmai bus užbaigti“, – teisinasi „Transimeksos“ atstovė Karolina Žilėnaitė.
Politikai jau anksčiau brandino idėją viešinti bendrovių, dirbančių su rusais ir baltarusiais, pavadinimus. Kitaip tariant, sukurti vadinamąją gėdos lentą.
„Esu inicijavęs vadinamąjį ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika viešinimo įstatymą, po pateikimo jam pritarta, Vyriausybė jam davė teigiamą išvadą. Viešas spaudimas ir tas viešumas darytų tam tikrą poveikį. Tai mes tą darome, manau per rugsėjį–spalį mes tą įstatymą tikrai priimsime”, – teigia L. Kasčiūnas.
Kai kurios su Rusija dirbančios įmonės Lietuvoje dalyvauja valstybiniuose konkursuose, pretenduoja į paramas.
„Jeigu jau kalbame apie dalyvavimą valstybiniuose užsakymuose, konkursuose, tai manau, kad reikėtų vertinti individualiai ir žiūrėti situaciją, kokia yra iš tikrųjų, bet įmonė turėtų įrodinėti, kad jinai tikrai nori išeiti“, – sako L. Kasčiūnas.
O kai kurios įmonės veiklos nenutraukė ir Rusijos satelite vadinamoje Baltarusijoje, kurios teritorija rusų kariai taip pat naudojasi puolimui prieš Ukrainą.
„Modus Group“ Lietuvoje valdanti tokias bendroves, kaip „CityBee“ ar „Green Genius“, vis dar normaliai dirba Lukašenkos valdose. Nors anksčiau įmonių grupė sakė, kad parduos verslus iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau dabar portalui „Delfi“ grupės atstovė pareiškė, kad to padaryti vis dar nepavyksta. Šios grupės įmonė užsiima BMW automobilių pardavimu baltarusiams, o iš energetikos sektoriaus esą jau pasitraukta.
