Apie tai TV3 studijoje kalbėjo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Vakar Maskvos centre griaudėjo šūviai. Keturi saugumo pareigūnai sužeisti, o vienas – nukautas. Vakar buvo Vladimiro Putino metinė spaudos konferencija, o šiandien rusai švenčia saugumiečio dieną. Ar tai kaip nors susiję? Ar šis susišaudymas turėjo politinę potekstę?
Manyčiau, kad įvykiai yra susiję. Čia yra kažkokio asmens nepasitenkinimo ar protesto išraiška. Rimtesnės politinės potekstės ar dalykų, kurie galėtų kažkaip keisti Rusiją ar parodyti kažką aš nematau.
Ar tai yra tai, ką vakar Rusijoje svarstė, kad tai yra signalas rėžimui ar kaip tik – valdančiojo rėžimo bandymas užveržti viską ir kažką parodyti?
Ne, yra Rusijoje buvęs ne vienas atvejis. Aš siečiau ne vieną garsų teroro aktą su tuo, ką jūs sakote, bandymais užveržti paskutinius laisvės likučius. Manau, kad čia nėra tas atvejis.
Vakarykštė V. Putino spaudos konferencija – buvo kažkuo ypatinga ar svarbi?
Mano požiūriu – visai neįdomi ir net nėra ką komentuoti. Net Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė naujienų, kad, neva, V. Putinas pasiuntė kažkokių signalų apie valdžios perdavimą. Mano manymu tai yra niekuo nepagrįsti išsigalvojimai. Diskusijos apie valdžios perdavimą – mūsų pačių sugalvoti dalykai, apie kuriuos vėliau kalbame ir nagrinėjame.
Pastarąją savaitę buvo įdomus dalykas – JAV paskelbė sankcijas įmonėms, susijusioms su „NordStream 2“ projektu. Kokia šių sankcijų įtaka ir kokios tolesnės perspektyvos Europos ir JAV santykiuose?
Akivaizdu, kad tai negerina santykių tarp JAV ir Europos, o ypač tų šalių, kurios gali labiausiai nukentėti nuo sankcijų. Šiuo atveju – Vokietija. Tai įtampų tikrai sukels. Iš kitos pusės, mes turėtume prisiminti, kad tai tikrai ne pirmas atvejis. Lygiai toks pat susikirtimas tarp JAV ir Europos yra sankcijos Iranui. Visai neseniai JAV paskelbė baudą vienam iš Prancūzijos bankų. Per daug sureikšminti to ir pasakyti nereikėtų, kad šitos sankcijos bus kažkoks lūžis ar sukels naujus konfliktus.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.