Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką. Tokia situacija taupantiems yra pakankamai komfortiška, nors iš kitos pusės ir uždirbti iš turimų pinigų pakankamai sunku, nes indėliai nieko negeneruoja, o tai reiškia kad norint uždirbti reikia imtis rizikingesnių investicijų – obligacijų, akcijų ar nekilnojamo turto.
Paskolas padeda grąžinti infliacija
Nekilnojamo turto investicijos paprastai pasižymi didesniais mastais ir ne visiems yra prieinamos dėl reikiamos didesnės pinigų sumos, tad dalį tenka skolintis. Tenka skolintis ir jaunoms šeimoms kurios būstą perka ne kaip investiciją, bet tiesioginiam naudojimui – gyvenimui. Kai tik susiduriame su būsto paskola, tada mums infliacija, tas daugeliui nereikšmingas žodis žinių skiltyje, tampa labai svarbus.
Infliacija svarbi būsto paskolas turintiems tuo, kad būtent per ilgą laiką ji leidžia lengviau atiduoti paskolą ar prireikus (tarkime keičiant būstą į didesnį) lengviau parduoti seniau pirktą. Infliacija graužia ne tik pinigus „kojinėje“ bet ir paskolas, o šiuo metu šis procesas nevyksta. Reiškia skolos turėtojai negali mėgautis sąlyginai mažėjančia skola.
Kainos augs kitais metais
Vis dėlto vilčių yra, kad kitais metais pamatysime teigiamą infliaciją ir procesas, kai skola mažėja pajudės iš vietos. Vilties suteikia tai, kad šiais metais infliacija yra „pasislėpusi“ po žaliavų ir visų pirma naftos staigiu pigimu, tačiau kitais metais turėsime mažą palyginamąją bazę, kas reikštų, kad paslėpti infliaciją po šiuo šydu bus sunku, ir vos keli optimizmo daigeliai gali paskatinti vartotojų aktyvumą, kuris tiesiogiai iššauktų infliacininius pokyčius. Tai reiškia didesnius atlyginimų augimus, bet ir prekių brangimą ir tuo pat metu sąlyginį skolos tirpimą.
Dar vienas teigiamas skolininkams aspektas yra tas, kad ECB yra įsipareigojęs bent iki kitų metų rugsėjo mėnesio skatinti ekonomiką naujais įliejamais pinigais, kuris dažnai vadinamas pinigų spausdinimu. Šis procesas reiškia, kad infliacija yra skatinama, tačiau tuo pat metu brėžiama perspektyva, kad artimu metu nebus didinama bazinė palūkanų norma, o tai reiškia, kad dar kuris laikas gyvensime žemų palūkanų zonoje – yra tikimybė kad paskolą ris infliacija, o palūkanos kurį laiką nedidės.
Visa tai turėtų išsiversti į nekilnojamo turto brangimą, tačiau šioje vietoje reikia šiek tiek stabtelėti. Kainų augimą Lietuvoje gali pristabdyti arba visai užšaldyti vis didėjanti pasiūla ir griežtėjantys Lietuvos banko reikalavimai paskolų išdavimui. Vienaip ar kitaip, bendra situacija atrodo palanki, nes perspektyva būstui pasiskolinusiems tikėtinai gerės, kai infliacija pradės „graužti“ prisiimtus įsipareigojimus.