Lietuvos buriuotojai gedi. Nors oficialios tarnybos poilsio dienomis informacijos neteikia, tačiau Neringos sporto mokyklos trenerio Valerijaus Mamontovo draugai ir bendražygiai jau neabejoja, jog šeštadienį Kuršių marios grąžino ne kieno nors kito, o jo kūną.
Šeštadienį 14 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kuršių mariose, ties Svencelės kaimu – skenduolis. Jį pamatė anoje marių pusėje buvę jėgos aitvarų sporto entuziastai. Skenduolį į krantą ištraukė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos.
Atpažinti kūno važiavo artimieji, treneriai, Neringos sporto mokyklos direktorius Vidmantas Razutis, Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis. Atpažino iš rūbų ir kūno sudėjimo – veidas dėl suprantamų priežasčių (kūnas vandenyje išbuvo 9 paras) neatpažįstamas.
Netektis
V. Mamontovo gedi ne tik šeima – žmona ir trys dukros, buriuotojos, Lietuvos čempionės, bet ir visi Lietuvos buriuotojai. Jo žūtis – didelė netektis Neringos miestui, Lietuvos buriavimo sportui.
„Valerijus Mamontovas – žmogus, visa savo siela atsidavęs vaikams. Jis juos mokė buriuoti tiek Neringoje, tiek visoje Lietuvoje. Jie važinėjo į visus Europos čempionatus, netgi trenerio šeimos sąskaita. Šis žmogus didelę savo gyvenimo dalį atidavė vaikams. Mes turėjome dar tiek daug gražių planų su Valerijumi... Nidos jachtklube gedulas, labai liūdna, gaila...“ – kalbėjo Lietuvos ministro pirmininko patarėjas, Lietuvos "Optimist" klasės jachtų asociacijos prezidentas nidišks Arūnas Burkšas.
V. Mamontovas dingo Kuršių mariose rugsėjo 9 d. Tądien startavo buriavimo varžybos Lietuvos taurei laimėti, kuriose dalyvavo ir jo auklėtiniai. Treneris vėlavo į startą dėl šeimyninių aplinkybių, tad vėliau išplaukė į marias su mokyklos kateriu „Brig“ ir atvyko į varžybų vietą. Jį daug kas matė, o gal tik įsivaizdavo, kad matė. Tądien pūtė labai stiprus rytų vėjas, bangos buvo didelės, varžybos baigėsi greitai ir visi sugrįžo namo.
Vyko pasaulio krepšinio čempionatas, Lietuvos rinktinė triuškino Argentinos žaidėjus, daugelis nidiškių gyveno kitomis nuotaikomis. Ir tik vėlai vakare susizgribta, kad treneris V. Mamontovas negrįžo iš marių. Treneriams paskambino žmona ir juokais reikalavo paleisti jos vyrą namo. Šie manė, kad jis namuose. Tada pradėtos paieškos. Visą naktį ieškojo draugai, pareigūnai dirbo, pasitelktas ir sraigtasparnis. Deja, rastas tik tuščias kateris netoli sienos su Rusija. Kadangi pavara buvo įjungta spėjama, kad jis iškrito iš plaukiančio laivo. Beje, rusai pareigūnai pareikalavo vizų ir į savo vandenis plaukti ieškoti mariose dingusio žmogaus neleido.
Be liemenės
Sunku patikėti, kad du brolius buriuotojus ištiko ta pati lemtis. Prieš 7 metus, 2003 m. rugpjūčio 31 d. panašiomis aplinkybėmis, kai vyko Lietuvos buriavimo čempionatas, žuvo vyresnysis V. Mamontovo brolis Vladas, irgi buvęs tos mokyklos treneris. Tąkart vyko buriavimo sezono uždarymas ir Vladas Mamontovas savo laivu lydėjo kolegas iš Klaipėdos. Mariose taip pat buvo rastas laivas, o jis – ne. Po kurio laiko jo kūną pakrantėje aptiko turistai.
Vyresnysis brolis žuvo tuomet, kai jam buvo 50 metų. Valerijui Mamontovui buvo 55 metai.
„Abu broliai buvo puikaus sudėjimo, abu visą gyvenimą sportavo, abiejų sveikata buvo puiki. Nežinau, kas galėjo atsitikti, kad jie neišplaukė. Galima burti, galvoti, kad tokie brolių trenerių likimai. Žinau viena – tiek marios, tiek jūra niekada neatleidžia klaidų, ir tai faktas. Nežinau, ar tai buvo klaida, tačiau Valerijus buvo be gelbėjimosi liemenės. Tuo negaliu atsistebėti. Ir dabar, jam nuskendus, mūsų žvejai vis tiek plaukia be liemenių. Ir vėjas pučia, o jie vis tiek plaukia. Nežinau, kas turi atsitikti, kokie kataklizmai įvykti, kad į laivus lipantys vyrai užsidėtų gelbėjimosi liemenes. Seniau jos būdavo nepatogios, varžydavo judesius, o dabar yra tokių, kad net nepajusi, kad esi su liemene. Netgi po skaudžių netekčių nedaromos išvados. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl“, – kalbėjo A. Burkšas.
Lemtis
V. Mamontovo draugas, Klaipėdos vaikų buriavimo mokyklos „Suominis“ treneris Algis Patašius pasakojo, jog po to, kai žuvo brolis, Valerijus nusipirko gelbėjimosi liemenę ir visada ją vilkėdavo. Draugai jį traukdavo per dantį, o jis atsakydavo, kad pripratęs, kad taip šilčiau, ir vaikams visada rodydavo pavyzdį, kad būtina visada vilkėti gelbėjimosi liemenę. Jis treniravo vaikus, mokė plaukioti ir su mažiausiomis, „Optimist“ klasės, jachtomis, ir su didesnėmis "Lazer" klasės jachtomis. Kitais metais žadėjo imtis tik plaukiojančiųjų „Lazeriais“.
Lemtingąją rugsėjo 9 dieną A. Patašius teisėjavo, o Valerijus Mamontovas turėjo jam padėti. Rytą pastarasis paskambino, kad turi žmoną vežti pas stomatologę, tad atlėksiąs vėliau. Kai jis taip ir nepasirodė, A. Patašius net pyktelėjo, kad Valerijus nepadėjo net bujų surinkti. Pamatęs, kad nėra mokyklos katerio, nustebo, kad draugas prie jo net nebuvo priplaukęs, ir manė, kad išplaukė ieškoti žuvies atvykusiems treneriams pavaišinti.
„Manau, kad tai žiauri lemtis. Valeros nuskendusį brolį surado rugsėjo 9 d., po devynių dienų. Pats jis iškrito iš katerio rugsėjo 9 d., jo kūną surado po 9 dienų. Tai žiaurus likimas ir nieko daugiau. Valera buvo mano draugas, kolega. Vargu ar kada nors Lietuva dar turės tokį buriavimo fanatiką. Apie savo vaikus ir buriavimą jis kalbėdavo ištisai“, – sakė A. Patašius.
Jis iki šiol negali patikėti, kad šitaip galėjo nutikti jo tokiam tvirtam ir energingam draugui.
Tądien treneris Valerijus labai skubėjo. Jis įšoko į katerį netgi be striukės, be liemenės, vilkėjo tik kombinezonu. A. Patašius mano, kad jis plaukdamas kateriu dairėsi, kur jo vaikai plaukia ir nepastebėjo bangos (bangos tądien buvo didelės), kuri jį galėjo išmesti iš laivo. Praėjus kelioms dienoms po jo dingimo į krantą buvo išmestas kombinezonas. Rastas jis be guminių batų. Draugas daro išvada, kad Valerijus, būdamas labai geras plaukikas, bandė plaukti – sugebėjo nusirengti, kad būtų lengviau. Tačiau galbūt gurkštelėjo vandens, galbūt sušalo...
Dalia BIKAUSKAITĖ
