Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Marijampolės priemiesčių gyventojai nepritaria, kad būtų keičiamos miesto ribos ir jie taptų miesto gyventojais. Baiminamasi didesnių žemės mokesčių, papildomų išlaidų būtų ir dėl nuosavybės dokumentų keitimo. Tačiau miesto vadovai teigia, kad pakeitus ribas, greičiau būtų sutvarkyta dabartinių priemiesčių infrastruktūra.
Pareikšti savo nuomonę dėl Marijampolės miesto ribų keitimo galėjo daugiau nei 2 tūkst. priemiesčių gyventojų. Tačiau apklausoje dalyvavo vos 150 Marijampolės, Šunskų ir Liudvinavo seniūnijų žmonių, daugumai kurių iki centro – 10 ir daugiau kilometrų. Tik 31 pasisakė už miesto ribų keitimą.
„Bendrai kalbėjom su visais kaimynais, sakėm, kad važiuosim pasirašyti, bet taip ir liko nepasirašyta per tuos darbus“, – sakė Liudvinavo seniūnijos gyventoja Irena Špokevičienė.
„Nenorim. Bus dideli žemės mokesčiai. Sumokėti neužteks nei pensijų“, – mano Liudvinavo seniūnijos gyventoja Žibutė Monkuvienė.
„Tikrai prisidės žemės mokestis – garantuotai. O kam man reikia šito? Aš turiu 6 hektarus ir dabar mokėti už tai, kad mieste gyvenu? Kam man tas miestas?“ – antrina Šunskų seniūnijos gyventojas Juozas Juškevičius.
Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas mano, kad sąlygos stambiems ūkininkams smarkiai pasikeistų: „Yra keli gana stambūs ūkininkai, kurie dirba, turi daug hektarų, visa technika laikoma čia, ir dirbtuvės yra šitoje teritorijoje. Tai jiems kažkas turėtų pasikeisti kardinaliai, nes vis tiek miesto taisyklėse yra kiti reikalavimai“.
„Keisis jų adresai, namų bylos, reikės tvarkyti visus dokumentus – tai papildomi pinigai ir rūpestis“, – teigia Liudvinavo seniūnė Irena Lunskienė.
Tačiau Marijampolės savivaldybės vadovai tikina, kad kuo greičiau priemiesčių gyventojai pritars miesto plėtrai, tuo greičiau bus sutvarkyta infrastruktūra – nutiestos gatvės ir šaligatviai, vandentiekio tinklai, nes projektai jau baigiami.
„Kaip tik Mokolų kaimas turi pasirengęs projektą. Tai jeigu jis būtų miesto dalis, mes per upę būtume padarę taip vadinamą diukerį. Kaimuose dabar lemia gyventojų skaičius, o gyventojų nėra, ir todėl tas jų projektas negavo lėšų“, – aiškina Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas.
Artimiausiu metu gyventojus žadama kviesti į bendruomenių susirinkimus, kuriuose dalyvaus architektai, žemės ir mokesčių specialistai. Keičiant miesto ribas, pagal įstatymą gyventojų apklausa yra būtina ir laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pareiškia 15 proc. žmonių, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
