Europos politikoje įprasta sakyti, kad jeigu turi kitokią nuomonę nei oponentas, turi dalyvauti rinkimuose, o jei nedalyvauji – reikia tylėti. Kadangi aš prezidento rinkimuose nedalyvauju, buvau nutarusi nekomentuoti pretendentų pareiškimų.
Bet dabar manau, kad kyla reali grėsmė Lietuvos nepriklausomybei, todėl norėčiau savo poziciją išsakyti viešai. Aš esu iš tos pačios kartos kaip pretendentai į prezidentus, gimusi tremtinių šeimoje ir puikiai prisimenu tuos laikus. Man akivaizdu, kad bandoma perrašyti istoriją. Tais laikais žmonės, dėstę partinėje mokykloje arba užimantys aukštus partinius postus visuomenės buvo laikomi konformistais, pasiryžusiais vykdyti Maskvos politiką, kad gautų šiltesnę vietą.
Manau, kad mano kartos žmonėms nekelia abejonių, kad į užsienį keliaujančios grupių vadovais buvo skiriami lojalus komunistų partijai asmenys, turėję sekti visus grupės narius, rašyti pranešimus ir skųsti juos komunistų partijos bei saugumo struktūroms.
Mane pribloškė pasakojimai apie mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kurio tuo metu net nebuvo. Aš mokiausi Vilniaus universitete 1973-1978 metais ir tais laikais buvo 3 fakultetai, kurie ruošė ekonominės krypties specialistus – Pramonės ekonomikos, Prekybos bei Finansų ir apskaitos. Panašių netikslumų pretendentų pasisakymuose yra labai daug. Kaip tuos netikslumus traktuoti – ar kaip siekį apgauti, ar kaip jaunystės klaidas, - tegul sprendžia rinkėjai. Tai jų teisė. Bet jie turi žinoti tiesą ir tikrus faktus. Sąžiningam, atsakomybę prieš žmones jaučiančiam politikui nebūtų sunku pasakyti, kokia buvo jo pozicija lemtingomis Lietuvai dienomis, kurios nubrėžė takoskyrą tarp Nepriklausomybės šalininkų priešų.
Daugumai mano kartos žmonių atsakyti į šiuos klausimus nėra jokių problemų, viskas atrodo vyko taip neseniai. Aš puikiai atsimenu, kaip su draugėmis važiavome į Baltijos kelią, toliau nuo Vilniaus, kur manėme, kad bus mažiau žmonių, prisimenu iš lėktuvų krintančias gėles ir tą džiugų vienybės jausmą. Puikiai prisimenu Kovo 11-ąją prie Seimo durų kai mes su draugais jaudinomės, kad Seimo nariai pykstasi ir delsia priimti visų laukiamą sprendimą.
Niekada iš atminties neišdils gūdi sausio naktis kai užgeso Lietuvos televizijos ekranas, kai tapo baugu be jokios informacijos, kai manęs pasiimti atvažiavo tėvelis, nes mes, kaip tūkstančiai vilniečių, skubėjome prie Seimo rūmų juos ginti.
Man skauda širdį žiūrint, kaip bandoma manipuliuoti senukų tremtinių nuomone ir neapleidžia gėdos jausmas dėl daugumos Nepriklausomybės dienų lyderių šiandieninio elgesio.
Margarita Starkevičiūtė yra Europos Parlamento narė, finansų analitikė
