9 procentus viso šalies būstų fondo sudaro vadinamieji antriniai būstai – greta pagrindinės gyvenamosios vietos privačių asmenų nuosavybės teise valdomi butai ar individualūs namai, pranešė „Registrų centro“ specialistai.
Tokių nekilnojamojo turto objektų yra 101 000, kurių - 55 proc. butai, o 45 proc. – individualūs namai. Šis turtas yra vertas virš 8 milijardų litų.
Nekilnojamojo turto pigimo grėsmės ir didėjančių turto išlaikymo išlaidų paskatinti šio būsto savininkai galėtų atsikratyti turimomis investicijomis, jei šios pasirodys esančios nepelningos.
Kukliausiais skaičiavimais, vien Vilniuje skubiai parduoti gali būti pasiūlyta per 890 butų ir namų – rašo dienraštis „Verslo žinios“.
2009 metais politikai yra nutarę sugrąžinti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio didžiausias tarifas bus taikomas būtent antriniam būstui. Vyriausybė siūlo nutraukti būstų kreditų palūkanų kompensavimą, o Finansų ministerija rengia siūlymus pratęsti neapmokestinamo perpardavimo terminą nuo dabartinių 3 iki 5 metų.
Vieni antrinio būsto turėtojai yra profesionalūs investuotojai, o kiti – eiliniai gyventojai. Kurie iš jų racionaliau įvertins turto valdymo sąnaudas ir rizikas, parodys laikas.
Prieš keletą metų įsigiję nekilnojamąjį turtą asmenys didelių nuostolių iš pardavimo nepatirs, jei už šį turtą nereikia mokėti palūkanų.
Ekspertų prognozuojamas antrinio NT rinkos sandėrių pagausėjimas ne tik „šiek tiek išjudins“ rinką, bet ir atpigins būstą.
Daugiau:
Mano mielas namelis. (Kur investuoti norėtų lietuvis?)