Dviem sukčiavimo organizatoriams skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitiems devyniems skirtas laisvės apribojimas ir registracija policijoje.
Be to, priteistas civilinis bendrovės „Sodra“ ieškinys, kurio dydis siekia daugiau nei 100 tūkst. litų. Iš vienuolikos kaltinamųjų tik vienas prisipažįsta, kad siekė pasipelnyti iš tėvystės pašalpos. Kiti, nepaisant surinktų įrodymų, tvirtina, kad yra nekalti.
Po dvejų metų bylos nagrinėjimo Vilniaus 2-osios apylinkės teismas pagaliau paskelbė verdiktą, skirdamas bausmes už kaltinamųjų siekį pasipelnyti iš tėvystės pašalpos.
Visi nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, sukčiaudami valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo srityje, tyčia savo naudai įgijo svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės pašalpą ir turtinę teisę į svetimą turtą, dėl ko buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad dėl sukčiavimo organizatoriams Birutei Girut ir Dariui Maldeniui turi būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas atsižvelgė į tai, kad organizatoriai padarė tyčinius nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Jie šiuos baigtus nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia ir dėl turtinės naudos.
Teismas nusprendė B. Girut pripažinti kalta ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
D. Maldenį taip pat pripažino kaltu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laukia registracija policijoje
Aštuonias moteris ir vieną vyrą dėl apgaule įgytų motinystės (tėvystės) pašalpų teismas taip pat pripažino kaltais ir paskyrė Igoriui Basiuk laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, Dianai Karalkevičienei – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, Jurgita Paviliūnienė – laisvės apribojimą dvejiems metams, Lilijai Ščetinskajai – laisvės apribojimą dvejiems metams, Martai Denisovai – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, o Jekaterinai Bil, Natalijai Chodkevič, Galinai Titovai ir Ženetai Palevičienei – laisvės apribojimus vieniems metams, įpareigojant visus nuteistuosius bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Atėjo ne visi
Nors kaltinamųjų byloje yra net vienuolika, nuosprendžio išklausyti atėjo tik keturi. Tiesa, aferos organizatorius Darius Maldanis teigė blogai girdėjęs, ką sako teisėjas, tačiau tikino esąs nekaltas: „Būtinai skųsiu man skirtą nuobaudą.“
D. Maldanis tikino nematęs pinigų ir nieko nežinojęs apie jokią aferą. Trys moterys kaltinamos sukčiavimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, tačiau atsisakė kalbėti tikindamos esančios nekaltos.
Kitos trys moterys, atėjusios išklausyti verdikto, atsisakė kalbėtis su žurnalistais tikindamos esančios nekaltos.
Teisėjas Valdas Petraitis paskelbė, kad nusikalstamas veikas padarė B. Girut, D. Maldanis, D. Karalkevičienė, J. Paviliūnienė, L. Ščetinskaja, I. Basiukas, M. Denisova, J. Bil, N. Chodkevič, G. Titova ir Ž. Palevičienė.
Aferos organizatoriai žadėjo pelną
Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad sukčiavimą organizavo B. Girut su D. Maldanis, kurie su motinomis ir tėvu nuo 2007-ųjų rugpjūčio iki 2009-ųjų balandžio apgaule įgijo179 447 Lt „Sodros“ lėšų. Gautas motinystės ir tėvystės pašalpas nuteistieji privalės grąžinti.
Teismas nusprendė, kad B. Girut ir D. Maldanis turi būti nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis – B. Girut už grotų praleis 2 metus ir 6 mėnesius, o D. Maldanis – 1 metus ir 6 mėnesius.
Tuo tarpu pašalpas gavusioms motinoms ir tėvui skirtos su laisvės apribojimo bausmės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Jeigu motinomis nebūtų susidomėję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, jos iš „Sodros“ būtų gavusios apie 700 tūkst. Lt išmokų.
Teismas konstatavo, kad grupuotei vadovavo B. Girut, be to, ji į pagalbą pasitelkė bendrovės „VDM Statyba“, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė, direktorių D. Maldanį.
B. Girut per Seimo rinkimus 2004-aisiais buvo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, o 2007-aisiais per savivaldybių rinkimus – Darbo partijos stebėtoja.
Nedirbo, bet gaudavo solidų „atlyginimą“
Finansininkė ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o D. Maldanis visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad į jo vadovaujamą bendrovę buvo priimamos būsimos motinos, nors realiai jos jokio darbo nedirbdavo.
Prieš teismą stojusios motinos savo kaltę neigė. Tuo tarpu kaltinimų dėl pašalpų pasisavinimo sulaukęs 26 metų vilnietis I. Basiukas pareigūnams prisipažino, kad prieš išeidamas tėvystės atostogų jokio darbo nedirbo, o B. Girut už tariamą įdarbinimą sumokėjo 11 tūkst. Lt.
Vyras sakė, kad jį įdarbinti sutikusi moteris „už darbą“ pareikalavo tūkstančio litų, o 10 kartų didesnė suma buvo reikalinga mokesčiams į valstybės biudžetą sumokėti.
Darbo sutartyje buvo nurodytas, kad I. Basiukas už 4 val. darbo antraeilėse direktoriaus pavaduotojo pareigose gaus 7 000 Lt atlyginimą.
Kaip išsiaiškino pareigūnai, Naujojoje Vilnioje gyvenanti B. Girut būsimas motinas fiktyviai įdarbinti pradėjo nuo 2007-ųjų metų rugpjūčio mėnesio. Pirmojo kūdikio besilaukianti moteris buvo priimta dirbti „VDM Statyba“ direktoriaus pavaduotoja. Iš pradžių jai reikėjo dirbti vos 4 val. per dieną – už tai buvo žadamas 7 100 Lt atlyginimas. Tiesa, po kiek laiko sutartis buvo pakeista, atlyginimas sumažintas iki 6 500 Lt.
Sutiko dirbti už minimalų atlyginimą
Buvo ir tokių motinų, kurios sutiko dirbti už minimalų 800 Lt atlyginimą. Daugelis moterų dokumentuose dirbo vos po kelis mėnesius. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurioms moterims esą buvo mokamas 6–7 tūkst. Lt atlyginimas, kuris vėliau buvo pakeičiamas vos į 400 Lt algą.
Bendrovėje „Inaris“ fiktyviai įdarbintos besilaukiančios moterys ėjo komercijos direktorės, direktoriaus pavaduotojos ir kt. pareigas. 2008-ųjų spalį B. Girut vadovaujama bendrovė „Inaris“ tapo nemoki, tačiau net ir po bankroto moterims buvo mokami pinigai, o tos pačios moterys buvo įdarbintos naujai įkurtoje bendrovėje „Busarja“. Ji buvo registruota tuo pačiu adresu kaip ir „Inaris“.
B. Giruk motinas įdarbindavo ir statybos darbus atliekančioje bendrovėje „VDM Statyba“, kurios buhalterinę apskaitą ji pati tvarkė. Nustatyta, kad ši bendrovė neturėjo finansinės galimybės būsimoms motinoms mokėti ženkliai padidintus atlyginimus. Tokios galimybės neturėjo ir „Basarja“, o bankrutuodama „Inaris“ liko „Sodrai“ skolinga daugiau kaip 54 tūkst. Lt.
Išsiaiškinta, kad daugiausia Naujojoje Vilnioje gyvenančių moterų į organizatorės pinkles pakliūdavo grožio salonuose, gydymo įstaigose ar iš pažįstamų sužinojusios apie galimybę neteisėtai pasididinti motinystės ar tėvystės pašalpas.
Pareigūnai paskaičiavo, kad klastojant dokumentus, sukčiaujant ir apgaulingai tvarkant buhalterinės apskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 179 448 Lt žala.
Bylų gausa
Dar 2010 metais Generalinė prokuratūra išanalizavo ikiteisminio tyrimo dėl galimo sukčiavimo gaunant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas rezultatus. Per pirmąjį šių metų pusmetį teritorinės prokuratūros su kaltinamaisiais aktais į teismą perdavė 11 vadinamųjų „Sodros“ bylų.
Įtarimai dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neteisėto pasisavinimo įteikti 22 asmenims, kurie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, aplaidžiu ar apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala „Sodros“ biudžetui viršija 0,5 mln. (546 tūkst.) litų. Žala, kurią „Sodros“ biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų apie 1 mln. (959 tūkst.) litų.
„Kiekvienais metais pareigūnai į valstybės biudžetą grąžina dideles dėl sukčiavimo prarastų lėšų sumas, kova su tokiais nusikaltimais yra vienas iš pagrindinių sunkmečio uždavinių prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms“, – sako generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Generalinės prokuratūros vadovo teigimu, mokesčių slėpimas ir pasikėsinimai į biudžeto lėšas sudaro didžiąją dalį sukčiavimo nusikaltimų, kurių pasekmes jaučia visi mokesčių mokėtojai, todėl tyrėjų ir prokurorų pareiga – saugoti bendrą visų šalies gyventojų turtą.
Teismui perduotose „Sodros“ bylose kaltinimai pateikti 10 darbdavių ir 12 vaikus auginančių tėvų. Apibendrinimo pažymoje konstatuojama, kad iš baudžiamųjų bylų medžiagos matyti, jog darbuotojas ir darbdavys (neretai sutuoktiniai arba susiję giminystės ryšiais asmenys) sudarydavo fiktyvius susitarimus, pagal kuriuos darbuotojui, turinčiam teisę į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ketvirtį, pagal kurio metu gautas draudžiamąsias pajamas nustatomas pašalpos dydis, fiktyviai nuo kelių iki keliolikos kartų (pavyzdžiui, nuo 800 iki 9 tūkst. litų) buvo padidinamas atlyginimas. Bylose nustatyta, kad iš tiesų tuo laikotarpiu jokių papildomų funkcijų darbuotojai nevykdė, įmonių kasose nebuvo lėšų dirbtinai padidinto atlyginimo mokėjimui, įmonės veikė nuostolingai, o kartais fiktyvus atlyginimas buvo didesnis už visas įmonės gaunamas pajamas. „Nustatyta atvejų, kuomet už 46 valandų trukmės darbą buvo priskaičiuotas 10 tūkst. litų atlygis“, – rašoma pažymoje.
„Sėkmingai ir sąžiningai karjerą dariusios mamos gali būti ramios – prokurorai lenks prieš jas galvas; baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai įrodoma apgaulė“, – pabrėžė šalies generalinis prokuroras.
Pasak A. Valantino, ištraukusio piniginę iš svetimos rankinės asmens veiksmų vertinimas aiškus, o „Sodros“ bylose dažnam sunku suvokti, kur nusikaltimas, jei įstatymas tarsi leidžia jį apeiti. Generalinio prokuroro nuomone, turi būti įsisąmoninta, kad „Sodros“ biudžeto lėšos nėra šiai institucijai ar jos darbuotojams priklausančios lėšos – tai visų apdraustų asmenų pinigai. Iš jų mokamos pensijos, ligos, bedarbio pašalpos, kitos išmokos. Todėl jei, kaip nustatyta Klaipėdos m. apylinkės prokurorų atlikto ikiteisminio metu, per dvejus vaiko priežiūros atostogų metus tėčiui pagal jo faktinį atlyginimą „Sodra“ būtų turėjusi išmokėti 16 tūkst. litų, o gavusi melagingus darbo užmokesčio duomenis, išmokėjo 164 tūkst. litų, – tai materiali kitoms socialinėms grupėms padaryta skriauda yra 148 tūkst. litų. „Asmeniškai tokios pinigų sumos netekęs žmogus, matyt, negalvoja, kad tai menki pinigai“, – pavyzdį pateikė generalinis prokuroras.
