Nacionalinį aktyvių mamų sambūrį pribloškė prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas palaiminti Seimo priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, pasmerkiančias skurdui šeimas, ateityje gimdysiančias vaikus. Teismams dėl jau dabar sumažintų išmokų besiruošiančios mamos piktinasi, kad nei Vyriausybė, nei Seimas, nei prezidentė nekreipė dėmesio į sambūrio pasiūlymus dėl motinystės išmokų reformos, o pinigai šeimoms karpomi nekompensuojant finansinių praradimų jokiomis kitomis paslaugomis.
Rasa PAULAVIČIENĖ - Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė:
Valdžios vyrai mums vis primena tarybinius laikus, pabrėždami, kad pagimdžiusios mamos po pusmečio išeidavo į darbą ir negaudavo jokių išmokų už vaikus. Bet jie „pamiršta", kad tais blogaisiais laikais vaikui iki metų būdavo dykai skiriami visi mišinukai, kad buvo lopšeliai, papildomos atostogų dienos mamoms ir kt.
Yra daugybė priemonių, kuriomis galima remti vaikus auginančias šeimas, ne vien pinigais. Bet jeigu jau atimate pinigus, tai duokite mums tas priemones šiandien, o ne tada, kai partijos aptars ir pasirašys dar vieną nacionalinį susitarimą dėl būsimos šeimos politikos. Man tai primena susitarimą dėl to, koks bus oras.
Mažinant išmokas motinoms, kaip kompensacija priimtas įpareigojimas Vyriausybei sukurti ikimokyklinio ugdymo plėtros programą. Kiek tokių programų jau sukurta! O realiai nieko nevyksta. Sukurs dar vieną ir padės į stalčių.
Man labai liūdna, kad į moterį – mamą žiūrima kaip į potencialų darbinį arklį. Vienintelė mūsų valstybės kryptis - įdarbinti kuo ilgiau, mokėti kuo mažiau ir paimti kuo daugiau mokesčių. Tuo tarpu galvoti apie vaikų ateitį, mūsų šalies ir tautos ateitį iš tikrųjų niekam neįdomu.
Lietuva eina priešingu keliu, užuot ėmusis ES šalyse jau pritaikytos praktikos: ten mamoms trumpinamas darbo laikas, joms net atitinkamai kompensuojama, kad tik jos nedirbtų ir augintų savo vaikus. Europiečiai jau suvokia, kad pasekmės, kai vaikai užauga įstaigose, būna baisios - narkomanija, savižudybės ir t.t. Mūsų šalyje žmogus kaip asmuo, ar tai būtų vaikas, ar motina, ar senolis, nieko nereiškia.
Rita BALTADUONYTĖ-LEONIENĖ – Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė:
Paramos šeimai Lietuvoje iš esmės nėra. Ar žinote, kiek sostinės darželiuose yra laisvų vietų vaikams? Tūkstantis. O eilėse tų vietų laukia 14 tūkst. vaikų. Mano vyras trečią dieną gimus vaikui su jo gimimo liudijimu nubėgo į darželį ir užsirašė į eilę. Dabar vaikui 1,5 metų, eilėje jis yra 45-as. Mano vyresnįjį sūnų į darželį priėmė 1,5 metų, kai tik išmoko sėdėti ant puoduko. Dabar lopšeliai panaikinti, atiduoti vaiką į darželį galima tik nuo dvejų metų.
Laimė, valdžia dar nespėjo pailginti pensinio amžiaus ir mano mama, išėjusi į pensiją 60-ies, prižiūri anūką. Jeigu tektų samdyti auklę, turėčiau jai atiduoti apie trečdalį savo atlyginimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pati atliko tyrimą ir pripažino, kad lietuviai su savo vaikais per dieną vidutiniškai praleidžia net visas 7 minutes. Visiškas nulis dėmesio vaikui. O paskui mes stebimės, kad auga nusikalstamumas, vaikai valkiojasi gatvėmis, palikti be priežiūros. Tėvai už tai net baudžiami, bet juk vaiko darbo metu vasarą nėra kur palikti!
Pavyzdžiui, išsiųsti paauglį į stovyklą 10 dienų kainuoja mažiausiai 800 litų. Pridėjus dienpinigius, išlaidas transportui, susidaro maždaug tokia pat suma kaip siunčiant vaiką į užsienį. Vidutines pajamas gaunanti šeima gali išleisti vaiką į stovyklą kartą per porą metų, labai pasitaupiusi. O jeigu šeimoje auga trys vaikai – iš viso jokių šansų.
Valstybė iš esmės daro viską, kad nustekentų net vidutines pajamas gaunantį žmogų, kuris dar bando kabintis į gyvenimą, gelbėti savo vaikus nuo skurdo.
