Panevėžietę Liną K. ir du jos mažamečius vaikus Panevėžio darbo biržos valdininkai buvo palikę be duonos kąsnio– išbraukę iš bedarbių sąrašų. Formalus motyvas– atsisakė siūlomo darbo. “Respublikai" aprašius moters vargus, Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas buvo priverstas sprendimą pakeisti. Viešumas padėjo įveikti biurokratus: moteriai buvo grąžintas bedarbio statusas, užtikrinantis socialinę pašalpą, pasiūlytas darbas.
Moteris su dviem 4 ir 5 metų berniukais glaudžiasi Panevėžio šeimos namuose. Jeigu ne valdiškas stogas virš galvos, sakytum, kad Lina gyvena normalų gyvenimą. Rytą nuveda savo vaikus į darželį, pati skuba į darbą, o pavakary vėl grįžta su savo pypliukais į šeimos namus, kuriuose užuovėją randa nuo smurtaujančių vyrų nukentėjusios moterys. O prieš mėnesį Linai K. gyvenimas buvo praradęs visas spalvas.
Linos K. gyvenimas buvo nepavydėtinas. Su nuolat girtaujančiu vyru ji nuomojosi namo dalį kaime prie Panevėžio. Neapsikęsdama vyro teroro, ji ryžosi skirtis. Sužinojęs tai, sutuoktinis griebėsi smurto, todėl ji su dviem mažamečiais praėjusį lapkritį atsidūrė šeimos namuose.
Keletą mėnesių jai čia buvo ramu. Trise šiaip taip išgyveno, nes Lina K. buvo oficiali bedarbė ir gaudavo apie 1000 litų pašalpų per mėnesį.
Vasarį ji smūgį patyrė iš darbo biržos. Iš pradžių apsidžiaugusi, kad jai siūlomas valytojos darbas, moteris greitai nusivylė. Valytoja būtų tekę dirbti pamainomis. Supratusi, kad du darželinukus turėdama tokiu grafiku dirbti negalės, Lina K. darbo atsisakė.
Darbo biržoje niekas nesiteikė paklausti, kodėl moteriai netiko pasiūlymas. Ji tučtuojau buvo išbraukta iš bedarbių sąrašų ir neteko teisės į pašalpas. Mama ir du jos vaikai buvo pasmerkti badmiriauti.
„Tokie yra įstatymai",– pareiškė tada Panevėžio darbo biržos direktorius V.Trofimovas, tikindamas, kad moteris tikriausiai nenorėjo dirbti, todėl jis ničnieko padaryti negalįs.
Bet „Respublikai" paskambinus V.Trofimovo partijos kolegai Seimo nariui konservatoriui Vitui Matuzui paaiškėjo, kad žmogui padėti reikia noro.
Kitą dieną Linai K. bedarbio statusas buvo grąžintas. V.Trofimovas net pažadėjo pasirūpinti, kad šiai moteriai pirmiausia būtų pasiūlytas nepamaininis darbas. Laikas esą parodys, ar iš tiesų ji nori dirbti, sakė darbo biržos direktorius.
„Respublika" pasidomėjo, kaip dabar sekasi Linai K.
- Dabar jau geriau. Kovo pradžioje man pasiūlė valytojos darbą dviem mėnesiams pagal viešųjų darbų programą Panevėžio socialinės paramos centre. Valau, plaunu, šveičiu nuo aštuntos ryto visą darbo dieną.
- Be visų nemalonumų, jūsų dar laukė skyrybų procesas teisme.
- Teismas buvo, mus išskyrė. Jokio turto neturėjome, man paliko abu vaikus, moralinę žalą prisiteisiau, alimentus po 200 litų už kiekvieną vaiką.
- Kokį matote tolesnį savo gyvenimą? Juk amžinai nesiglausite šeimos namuose?
- Kai pavyks susitaupyti kiek pinigų, gal išsinuomosiu kokį kambarėlį. Paskui stosiu į eilę socialiniam būstui gauti, gal valdžia pasiūlys ką nors.
Jaunius POCIUS