Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą dėl maisto produktų kainų kilimo, teigia, kad pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.
Surinkta informacija neleidžia daryti išvados, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą, kuriuo sieks įvertinti, ar maisto produktų gamintojai ir pardavėjai nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų, dėl kurių būtų padidėjusios kainos.
Problema nėra specifinė
Konkurencijos tarybos atstovų teigimu, su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai. Todėl tai nesanti specifinė Lietuvos problema. Paskelbtose išvadose Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, kad akivaizdus mažmeninių kainų kilimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms. Toks reiškinys esą nebūtinai reiškia kelių prekybos centrų viešpatavimą ar draudžiamų susitarimų egzistavimą.
Kainų pokyčiai, be kita ko, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų. Tačiau, anot Konkurencijos tarybos atstovų, įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.
“Joks politikų ar valstybės institucijų pavedimas, nurodymas ar kitoks paliepimas negali būti pagrindas pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo", - paskelbė Konkurencijos taryba.
Akiratyje - pienas ir duona
Tarybos atstovai patvirtino, kad jos įgalioti pareigūnai, vykdydami pradėtų tyrimų veiksmus, jau atliko patikrinimus AB “Kauno grūdai", UAB “Malsena plius", UAB “Vilniaus duona", UAB “Mantinga", UAB “Fazer kepyklos", AB “Pieno žvaigždės", AB Vilkyškių pieninės, AB “Rokiškio sūris", UAB “Rokiškio pienas", UAB “Marijampolės pieno konservai", AB “Žemaitijos pienas", Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos “Pieno centras" patalpose. Patikrinimai tęsiami - įgalioti pareigūnai tikrina mažmeninės prekybos įmones. Tiesa, tai, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka tyrimus dėl minėtų bendrovių veiksmų, dar nereiškia, kad šie ūkio subjektai yra kalti dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Galutiniai sprendimai bus priimti tik atlikus tyrimą.
Marius Busilas - Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius:
Visi prekybos centrai antkainius yra sumažinę ir konkuruoja ant ribos. Pagrindinėms prekėms - pienui maišeliuose, duonai, mėsai - taikomas minimalus antkainis. Siekiant pritraukti pirkėją, kartais nebūna net ir minimalaus antkainio. Dalis pagrindinių maisto produktų, ypač pigiausi, yra parduodami net už savikainą. Turgaus kaina yra beveik tokia pati, nors ten prekeiviai nemoka pridėtinės vertės mokesčio, kuris siekia 21 proc.
Kitose Europos šalyse maisto produktų kainos yra beveik dvigubai didesnės nei Lietuvoje. “Eurostat" duomenimis, Lietuva tarp 37 Europos valstybių pagal kainų lygį yra ketvirta nuo galo. Sakoma, kad Lietuvoje nėra konkurencijos, tačiau kuo grindžiami tokie žodžiai? Prekybos centrų koncentracija pas mus niekuo neišsiskiria iš kitų valstybių. Skandinavijoje ir didžiosiose Vakarų Europos valstybėse trys pagrindiniai tinklai užima 86-55 proc. rinkos. Pas mus keturi prekybos centrai užima 72 proc. rinkos.
Todėl konkurencija yra didelė: tai matome pagal akcijų ir kainų karus tarp tinklų.
Sidas AKSOMAITIS
