Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.
Krepšelis brangsta
„Šiaulių krašto“ duomenimis, 2004 metų gegužę minėtų produktų krepšelis kainavo per 63 litus. 2005 metais jis buvo 62,50 lito (neįskaitant kiaušinių ir obuolių). 2007-aisiais jo kaina gerokai šoktelėjo aukštyn – 76,56 lito.
Praėjusių, sunkmečio metų, balandį lygiai tie patys produktai krepšelyje jau kainavo 88,67 lito, o rugpjūtį pabrango net iki 91,63 lito.
Šios savaitės tyrimas parodė: kasdienio maisto kainos ir toliau kyla. Tų pačių produktų – grietinės, sviesto, kavos, cukraus, kruopų, obuolių, mėsos, pieno produktų – krepšelis „Maximoje“ jau kainavo 103,83 lito, tai yra, 12 litų 20 centų arba 13,31 procento daugiau nei prieš metus.
Atkreipiame dėmesį, kad fiksuodami kainas, renkamės pigiausius tos rūšies produktus.
Praėjusį pirmadienį, mums lankantis didžiuosiuose Šiaulių miesto prekybos centruose, pardavėjos sakė turinčios per dieną po kelis kartus papildyti kruopų lentynas, nes šios greitai ištuštėja.
Pavyzdžiui, grikių kruopų kai kuriuose prekybos centruose visai nebuvo, o ten, kur jų radome, 800 gramų grikių kainavo 5,99 lito. „Maximoje“ grikių buvo tiktai ekologiškų, 800 gramų pakelis kainavo 6 litus 99 centus. Ne vartotojo naudai pasikeitė ir miltų kaina: 2 kilogramų miltų kaina parduotuvių lentynose svyruoja nuo 4,5 lito iki 5 litų.
Sparčiai tuštėja ir aliejaus lentynos: pirkėjai jo deda į krepšelį iš karto po kelis butelius.
Nuo duonos gaminių kainų įvairovės mirga akyse: duonos gaminiai kainuoja nuo keliasdešimties centų iki kelių litų už kilogramą. Matėme, kaip pensininkė pasilenkusi ištraukė iš apatinės lentynos du batonus po 65 centus ir įsidėjo į krepšelį. Kiek patyrinėjusi lentynas, tos pačios rūšies batoną išsirinko ir kita pagyvenusi pirkėja.
Vartojimas ritasi žemyn
„Tendencijos, deja, yra tokios – maisto produktai brangsta. Prekių kainos lentynose didėja dėl šiuo metu tiekėjų peržiūrimos kainodaros“, – “Šiaulių kraštui“ sakė Renata Saulytė, prekybos tinklo “Maxima“ atstovė spaudai.
Pašnekovė išvardijo, kokie produktai labiausiai pabrango arba brangs artimiausiu metu.
Pavyzdžiui, bendrovė „Vilniaus duona“ rugpjūtį savo produkciją pabrangino iki 10 procentų, ja pasekė ir kiti duonos gamintojai.
Aliejaus kaina išaugo 10– 12 procentų, kavos – iki 20 procentų. Neatmetama, jog kils ir pieno produktų kainos. „Jau esame gavę tiekėjų pranešimus, jog bendrovė “Pieno žvaigždės“ savo produkciją žada branginti iki 5 procentų,“ – sakė R. Saulytė.
Dažniausiai minima kainų kėlimo priežastis yra žaliavos brangimas. Patys prekybininkai esą nesiekia didinti kainų, tai daryti priverčia aplinkybės.
Prekybininkai, teigė atstovė spaudai, nėra suinteresuoti branginti produktų, stojama į vartotojo pusę, juo labiau kad šiuo metu vartojimas krito iki 2002 metų lygio ir toliau ritasi žemyn. „Tačiau mes nesame pajėgūs kompensuoti visų pabrangusių produktų kainų“, – sakė ji.
Paklausta, kokie produktai atpigo, R. Saulytė minėjo daržoves, bet jų kainos priklauso nuo sezoniškumo. Kol kas stabiliai laikosi mėsos ir mėsos gaminių, žuvies, padažų kainos, informacijos apie jų branginimą artimiausiu metu negauta.
Nemažą dalį „Maximos“ apyvartos sudaro prekės su nuolaidomis, o žmonės iš akcijinių prekių neretai susirenka visą pagrindinių produktų krepšelį. Deramasi su gamintojais ir tiekėjais, kad bent vieną rūšį iš pabrangusių produktų pirkėjai galėtų įsigyti už mažesnę kainą.
Deficitas – grikiai
Pasak Dariaus Ryliškio, prekybos tinklo „Norfos mažmena“ atstovo spaudai, šiais metais pieno sektoriuje didesnių kainų pokyčių nebuvo, išskyrus tai, kad 2,3 procento pabrango patys pigiausi pieno produktai.
Miltai „Norfoje“ nuo metų pradžios pabrango apie 30 procentų, kruopos – apie 40, druska – apie 13, cukrus – apie 10 procentų, o grikiai tapo deficitine preke.
Kaip vieną iš brangimo priežasčių, D. Ryliškis minėjo tai, jog, siekdami parduoti brangiau, ūkininkai lūkuriuoja ir grūdų žaliavos neskuba tiekti į rinką.
Nuo metų pradžios mėsa „Norfos“ prekybos centruose nebrango. Tinklas prekiauja tiktai lietuviška mėsa, išskyrus paukštieną, kurios kainą vietiniai gamintojai norėjo kelti. Siekiant kainos nedidinti, paukštiena atsivežama iš užsienio.
„Nors stengiamės kainas kiek įmanoma amortizuoti savo sąskaita, derimės su tiekėjais, apyvarta ir toliau krinta. Vasarą atrodė, kad šiek tiek stabilizavosi, bet rudenį vėl ritasi žemyn“, – sakė prekybos tinklo atstovas.
Panašūs maisto kainų pokyčiai fiksuojami ir „Iki“ prekybos tinkle. Valdo Lopetos, “Iki“ komunikacijos skyriaus vadovo, teigimu, rugsėjį tiekėjai dėl brangstančių žaliavų arba jų trūkumo pabrangino kai kuriuos produktus.
Pavyzdžiui, miltų kainas tiekėjai pabrangino apie 40 procentų, grikius ir makaronus pabrangino maždaug 25, aliejų ir kavą – apie 15 procentų, kai kuriuos pieno produktus 2– 6, o kai kuriuos duonos gaminius – apie 10 procentų.
„Kitų produktų kainos išlieka stabilios, nors pastaruoju metu sulaukiame iš kai kurių pieno ir duonos produktų tiekėjų informacijos, kad planuojama branginti dalį produkcijos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Kol kas vyksta derybos“, – sakė V. Lopeta.
Kainas diktuoja tarptautinė rinka
Miltų gamintojai pagrindine miltų ir duonos gaminių brangimo priežastimi pirmiausia įvardija pabrangusius kviečius.
„Mes miltų kainą keliame tiek, kiek mums brangsta žaliava. Jau rugpjūčio mėnesį pradėjome naudoti šiųmetinį derlių, nes senojo atsargos baigėsi“, – paklaustas, kodėl miltai taip ženkliai pabrango, aiškino Marius Gudas, bendrovės “Kauno grūdai“ komercijos direktorius.
Jo teigimu, pernai tona kviečių kainavo 420– 440 litų, šiemet kaina išaugo iki 740– 780 litų už toną, tai yra, 70– 80 procentų.
„Šiuo metu Europos biržoje grūdų kaina svyruoja apie 800 litų, žemdirbiai visi į ją ir žiūri“, – “Šiaulių kraštui“ sakė M. Gudas.
Pašnekovas įvardijo išaugusių grūdų kainų priežastis: karšti orai ir sausra sunaikino dalį derliaus Rusijoje, kviečių eksportas iš Rusijos uždraustas. Šią vasarą kviečių derlius buvo mažesnis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kai kuriose vietose kviečių derlingumas nukrito du kartus.
Sniego gniūžtės principas
„Lietuvos žemdirbiai nedaro įtakos pasaulinėms grūdų kainoms. Jie per maži, kad galėtų ką nors pakeisti savo derliumi ar nederliumi“, – tvirtina Artūras Jodeika, Kėdainių rajono žemės ūkio kooperatyvo “Mūsų ūkis“ vadovas. Esą nori ar nenori, Lietuvos žemdirbiai priversti orientuotis į pasaulio rinkos diktuojamas grūdų kainas.
Miltai, teigė gamintojas, nuo liepos mėnesio pabrango apie 50 procentų, kai kurios kruopos, pavyzdžiui, grikiai, nuo metų pradžios – net 60 procentų. Makaronai ir saldumynai brango 5– 10 procentų.
Kita vertus, aiškino grūdų augintojas, grikių kaina išaugo, nes juos dėl mažų supirkimo kainų Lietuvoje buvo masiškai nustota auginti: „Todėl jų nėra.“
Nors kai kurių grūdų rūšys pabrango dvigubai, A. Jodeika įsitikinęs: duonos gaminio kaina iš esmės neturėtų išaugti daugiau kaip 10 procentų.
Bet kodėl išauga žymiai daugiau?
„Naudojamasi proga. Kuo daugiau kainą išpūsi, tuo daugiau bus tavo. Jausdami, kad žmogui yra stresas, kad jis kraunasi atsargas ir šiek tiek padidėjo perkamumas, kainas po truputėlį kelia visi: ir gamintojai, ir tiekėjai, ir prekybininkai,“ – sakė A. Jodeika ir pridūrė, jog geriausiai kainas sureguliuoja rinka. Tačiau pripažino, pabrangę produktai paprastai nebepinga.
P.S.
Kviečių kainos vakar pasaulinėse grūdų rinkose smarkiai krenta. Elektroninėje Čikagos biržos prekybos pradžioje kviečių bušelis (27,3 kg) atpigo 2,4 procento, iki 7,02 dolerio.
Kviečių paklausa sumažėjo po to, kai specialistai padidino būsimo žiemkenčių derliaus Rusijoje ir Ukrainoje prognozę, gausiai palijus šiose šalyse.
Sigita STONKIENĖ
