Anot vieno tuometinio komisaro, nauji darbuotojai net negalėjo atpažinti, kaip atrodo S. Gaidjurgis. Duomenų bazė buvo nulinė.
Apie šį nusikalstamo pasaulio šulą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis bei 1999-2007 m. Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vyr. komisaras Vladimiras Plotkinas.
Žmogus vaiduoklis
„1999 m. man buvo pasiūlytos pareigos – Klaipėdos apskrities ONTT viršininko pareigos. Nuo ko prasidėjo visas darbas? Nuo bendros inventorizacijos. Darant ją, buvo nustatyta, kad duomenų bazė yra tuščia.
Tik ranka surašyti sąrašai. Nustatyta, kad Klaipėdoje 1999 m. egzistavo apie 15 grupių. O sąrašuose – kiekvienos gaujos – buvo nuo 20 iki 30 asmenų. Įsivaizduokite – kalba sukosi apie 300 gaujos narių.
Kitas momentas. Viena iš pagrindinių personų buvo Sigitas Gaidjurgis. Duomenų bazė apie jį buvo nulinė. Jokios informacijos. Man buvo sunku tuo patikėti. Nauji darbuotojai net negalėjo atpažinti S. Gaidjurgio. Nežinojo, kaip jis atrodo? Tuo metu mažai kas žinojo“, – pasakoja V. Plotkinas.
V. Plotkinas priduria, kad galimai iki jo dirbę pareigūnai ir kaupė informaciją apie S. Gaidjurgį, bet 1999 m. jis buvo jau 5 komisaras (skaičiuojant nuo 1989 m.). Kas 2 metus keisdavosi viršininkai, todėl ta informacija liko nesusisteminta.
„Darbo aš nebijojau. Bet bandyti kažkam kažką įrodyti, kai niekam to nereikia, yra sunku. Reikėjo inventorizuojant gaujas, susisteminti duomenų bazę, kuri buvo daroma pagal savo supratimą.
Vėliau buvo didelis kadrų deficitas. Darbas ONTT nėra tas pats, kas aiškintis įprastus nusikaltimus. Tai nėra vagystės iš sandėliukų. Surinkome komandą. Tarp darbuotojų buvo padalintos gaujos. Tada susidėliojome prioritetus.
Be abejo, S. Gaidjurgis buvo prioritetas. Jis buvo žmogus vaiduoklis. Visi šnekėjo apie jį, bet niekas nebuvo matęs. Gal tik žurnalistai viską žinojo. O kai Gaidjurgis buvo sulaikytas, tai mūsų tarnyba buvo surinkusi 14 tomų operatyvinio sekimo duomenų.
Iš tų surinktų duomenų, manau, buvo rasta informacija, kuri vėliau padėjo išaiškinti nusikaltimus, kuriuos padarė Sigitas Gaidjurgis“, – prisiminė V. Plotkinas.
Pokalbiai su Gaidjurgiu
V. Plotkinas pasakoja, kad jam tais laikais tekdavo susitikti ir šnekėti su daug nusikalstamo pasaulio atstovų.
„Bet su Gaidjurgiu valanda-dvi pokalbių ir norėjosi pavažiuoti iki miško, pastovėti prie medžio ir išsikrauti. Tu supranti, kad jis laikosi savo filosofijos, dar pamoko, kaip pareigūnai turėtų dirbti.
Iš kitos pusės, žulikai mokė mus, o mes – juos. Po 1999 m. sulaikymų Palangoje visi pamatė S. Gaidjurgį. Jam buvo uždėti apribojimai. Jis nurodė adresą, kur gyvens. Ten prasidėjo patikrinimai. Jis taip pat turėjo keletą kartų per mėnesį ateitį atsižymėti į policiją.
Vieną kartą jis atėjo, atsižymėjo ir budėtojo klausia, kur Plotkinas? Tas skambina man ir sako, kad su jumis nori kalbėti Gaidjurgis. Pasakiau, kad užeitų. Užėjo. Sako, Vladimirai, turiu vieną vienintelį klausimą. Perklausiau, kokį? Jis sako, jūs čia specialiai mane pririšote prie adreso, kad mane čia paguldytų?
Atsakiau, kad čia įdomus pokalbis pas mus. Jis sako, jūs žinote, aš niekada nesilaikau vieno vietos. Gyvenimas sunkus, reikia keisti vietas. Jūs mane čia pririšote. Vienas iš mano bičiulių, kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą ir per pietus išeidavo ir apžiūrinėdavo visą teritoriją bei užrašinėdavo visas kieme stovinčias mašinas.
Tai sako, ką noriu pasakyti. Yra „Fiat“ kablukas, kurio niekada nebuvo. Langai užtamsinti. Toks jausmas, kad viduje kažkas sėdi. Kaip suprast?“, – klausimą ONNT vadui tada iškėlė S. Gaidjurgis.
V. Plotkinas pamena, kad tada buvo išstatyti postai, S. Gaidjurgis buvo pasiruošęs rašyti pareiškimą, bet minėtas „Fiat“ pradingo:
„Po kurio laiko vėl Gaidjurgis paskambino ir sako, kad stovi „Fiat“. Tada mes uždengėme rajoną ir įvyko tai, kas įvyko. Bandėme patikrinti mašiną. Ties posūkiu pradėjome stabdyti tą „Fiat“.
Iš mašinos iššoko trys vyrai, kurie išsilakstė į skirtingas puses. Kažkas iš policininkų buvo pribėgęs prie mašinos, o ten automatas, kaukės. Apie šį įvykį buvo daug rašoma ir kalbama. Po šio įvykio, S. Gaidjurgis kreipėsi su prašymu pakeisti gyvenamąją vietą. Jis tada persikėlė į Palangą, kur į jį buvo pasikėsinta antrą kartą.“
Išteisino dėl planuoto nužudymo
2001 m. rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas išteisino tris klaipėdiečius – Sergejaus Bėgliko nusikalstamos grupės narius, kurie, kaip spėjama, planavo nužudyti S. Gaidjurgį.
Kaip paaiškėjo, 1999 m. kelių policininkams nesustojo įtarimų sukėlęs automobilis „Fiat“. Juo važiavę trys asmenys iš automobilio pabėgo, tačiau jame buvo aptiktas „Kalašnikov“ automatas su šoviniais, lygiavamzdis šautuvas su optiniu taikikliu ir šoviniais, kepurė, maskuotės. Buvo neabejojama, kad bėgliai ketino padaryti nusikaltimą.
Su šiuo nusikaltimu siejami Linas Griškus, Maksimas Jegorovas ir Laimonas Petraitis tada neprisipažino važiavę „Fiat“, kuriame buvo surastas ginklų arsenalas.
