Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs plėšimu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Tikėtina, kad iš Didžiosios Britanijos į teismo posėdžius nuolat atvykdavusiam M. Navadunskiui šis apsilankymas Kauno apygardos teismo rūmuose bus jau paskutinis.
Prieš porą mėnesių jam teko atskristi į Kauną tik tam, kad vos kelias minutes užtrukusiame teismo posėdyje galėtų tarti paskutinį žodį. M. Navadunskis tepasakė gal penketą sakinių – padėkojo jį gynusiam advokatui Egidijui Bičkauskui, praeityje garsiam kovotojui su organizuotu nusikalstamumu, jį palaikiusiems artimiesiems, o savo kaltės nepripažino ir prašėsi išteisinamas.
Šį penktadienį Kauno apygardos teismas nusprendė, kad pirmojo proceso metu teisėjai nepastebėjo daug neatitikimų tarp įrodymų, nes pareigūnai, kurie atliko ikiteisminį tyrimą, jį tendencingai kreipė norima linkme, pažeisdami net Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Todėl Kauno apygardos teismas paskelbė M. Navadunskiui išteisinamąjį nuosprendį.
Su gaujomis nesusijęs
Teisiamajam buvo pateikti įtarimai, kad jis 1997 metais drauge su dar trimis iki šiol nenustatytais bendrininkais apiplėšė vieno Daktarų gaujos lyderio, saviškių nužudyto ir iki šiol nesurasto Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, našlę Loretą Ganusauskienę, o sprukdamas peiliu sunkiai sužalojo L. Ganusauskienės kaimyną Raimundą Gudeliauską, kuris mėgino jį sulaikyti.
Už plėšimą ir kūno sužalojimą prokurorai prašė M. Navadunskiui skirti subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat priteisti atlyginti 11 948 litų jo ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos išlaidas ir dar 1530 litų už dabar Italijoje gyvenančios L. Ganusauskienės keliones į teismą.
Savo ruožtu M. Navadunskio advokatas E. Bičkauskas prašė jo ginamąjį visiškai išteisinti, mat nuo pat pradžios šis nusikaltimas buvęs tiriamas su daugybe procesinių pažeidimų, o kaltinamoji medžiaga esanti daugiausiai paremta tik prieštaringais liudininkų parodymais.
E. Bičkauskas sakė neatmetąs galimybės, kad anuomet Kauno teisėsaugininkų jau beveik „numarintą“ bylą Generalinė prokuratūra atnaujinusi tik dėl to, kad joje minimos su Daktarų gauja siejamos pavardės. Byloje nesą ne tik įrodymų, bet ir operatyvinės medžiagos net apie menkiausius M. Navadunskio ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Galės reikalauti kompensacijos
Išteisintas M. Navadunskas dabar gali reikalauti atlyginti jo patirtus materialinius ir moralinius nuostolius. Kol kas jis neketina reikšti pretenzijų Lietuvos teisėsaugai.
Tik su „Akistatos“ korespondentu sutikęs bendrauti vyriškis teigė, kad dar nesuspėjęs įsisąmoninti, jog pagaliau baigėsi šis daug metų jį persekiojęs košmaras, o visus tolesnius teisinius klausimus jis paliekąs spręsti savo advokatui.
E. Bičkauskas prisipažino, jog tikėjosi, kad teismas nutrauks bylą dėl senaties, suėjusios jau ir pagal naujajame Baudžiamąjame kodekse numatytą terminą.
Visiškas M. Navadunskio išteisinimas, neįrodžius jo kaltės, advokatui nebuvęs netikėtas, o tolesniems teisiniams veiksmams apmąstyti prireiks keleto dienų.
2010 metų gruodį Kauno apygardos teismas jau buvo nutraukęs šią baudžiamąją bylą dėl senaties, bet Lietuvos apeliacinis teismas patenkino prokurorų skundą ir grąžino ją nagrinėti iš naujo.
Mažiausias – aršiausias?
Beveik prieš 15 metų, 1997 metų sausio 25-osios vakarą, į L. Ganusauskienės butą Kaune įsibrovė plėšikai. L. Ganusauskienė tuo metu prekiaudavo kailiais, o tą dieną telefonu kelis kartus jai skambinęs Rusijos piliečiu prisistatęs vyriškis sakė norįs įsigyti kailinius. Nors tariamas pirkėjas rusiškai kalbėjo su akcentu, L. Ganusauskienė duris jam atrakino nedvejodama...
Plėšikai sumušė buto šeimininkę ir surišę paliko gulėti ant grindų. Išpuoliui jie buvo pasiruošę – atsinešę net kelias talpias rankines. Į jas susikrovė ne tik garso ir vaizdo aparatūrą, kitus brangius daiktus, bet ir vos po dešimt litų kainuojančias žvakides. Na o paslėptus juvelyrinius dirbinius ir pinigus atidavė pati buto šeimininkė, kai kepurę su snapeliu užsitraukęs ūgiu pats mažiausias iš užpuolikų įrėmė peilį jos sūnui į kaklą ir pagrasino papjauti.
Vis dėlto plėšikų užmačios sužlugo, kai triukšmą L. Ganusauskienės bute išgirdę kaimynai apgulė laukujes duris. To nesitikėję nusikaltėliai prisidengė ja pačia kaip įkaite ir bandė sprukti, pasiėmę tik pinigus ir brangenybes. Jau tarpduryje L. Ganusauskienė buvo pakeista į jos gelbėti atskubėjusią dukrą Ernestą.
Du plėšikai stūmė Ernestą prieš save ir veržėsi lauko durų link. Trečiąjį užpuoliką sugriebė tuo metu apsaugoje dirbęs L. Ganusauskienės kaimynas R. Gudeliauskas, bet kažkas jam dūrė peiliu į pilvą ir sunkiai sužalojo. Vėliau sužeistasis tvirtino, kad jį sužeisti galėjo tik paskutinysis iš buto bėgęs plėšikas, kuris, anot L. Ganusauskienės, ir buvęs tas aršusis mažiukas.
Pažino iš nuotraukų
L. Ganusauskienė nurodė galimą šio užpuolimo užsakovę – vieną tuometinę verslo partnerę, kuri padėdavo pardavinėti kailius. Moterys nesutarė dėl pinigų.
Atrodė, jog įtariamųjų sulaikymas – tik laiko klausimas, juo labiau kad po kurio laiko Ernesta „atsiminė“, kad žemaūgis plėšikas – tai jos buvęs bendramokslis iš paralelinės klasės Mindaugas Navadunskis.
Įtariamąjį M. Navadunskį iš pateiktų nuotraukų atpažino ir keli kiti įvykio liudininkai, ir pati nukentėjusioji. Sužeistasis R. Gudeliauskas tuoj po įvykio teigė, kad jam dūrusį nusikaltėlį matęs tik iš nugaros, tad atpažinti jo negalįs. Buvęs apsaugininkas bene vienintelis iš apklaustų liudininkų visą laiką laikėsi savo parodymų ir M. Navadunskio, kaip jį galbūt sužeidusio asmens, neatpažino.
Nusikaltimo vietoje neužfiksuota nė vieno M. Navadunskio pirštų atspaudo ar kitų pėdsakų, kuriais būtų galima patvirtinti jo tapatybę.
Legalus bėglys
Jokia M. Navadunskio paieška tuo metu net nebuvo paskelbta ir vasario 15 dieną jis visiškai legaliai išskrido į Londoną. Šiai kelionei M. Navadunskis ruošėsi iš anksto, lėktuvo bilietus buvo nusipirkęs dar gerokai prieš L. Ganusauskienės apiplėšimą.
Tyrėjai į bylą įsegė pažymas, kad M. Navadunskio bute niekas neatidaro durų, o tėvai, giminės ir kaimynai nerasti namie, todėl ir neapklausti. Tik birželio mėnesį pagaliau buvo paskelbta įtariamojo paieška, o Kauno miesto apylinkės teismas už akių nusprendė jį suimti.
Tuo metu M. Navadunskis niekur nesislapstydamas su savo pasu jau buvo legaliai įsikūręs ir įsidarbinęs Londone.
Metams bėgant, M. Navadunskis vedė savo draugę, Londono merijoje oficialiai užregistravo jiedviem gimusią dukrelę ir, pasiėmęs banko paskolą, nusipirko namą vienoje iš Didžiojo Londono zonų.
Sugrąžintas ne savo noru
2006 metais Lietuvos Generalinės prokuratūros pareigūnai pradėjo žūtbutinį puolimą prieš Henriką Daktarą ir jo vadovaujamą nusikalstamą susivienijimą. Peržiūrinėdami visas bent kiek su tuo susijusias bylas, prokurorai archyve aptiko ir L. Ganusauskienės apiplėšimo tyrimo medžiagą.
Iš tos bylos jau buvo dingę nemažai įkalčių, o kone visi su šia istorija susiję pareigūnai teisėsaugoje nebedirbo, nes buvo atleisti ar nušalinti.
Vis dėlto ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, o 2006 metų lapkričio pabaigoje išduotas Europos arešto orderis suimti M. Navadunskį.
Tai sužinojęs M. Navadunskis tuo metu pats siūlėsi atvykti į Lietuvą ir duoti parodymus mainais į teisę likti su šeima ir neprarasti darbo, tačiau prokurorai su tuo nesutiko. Tad 2007 metų birželio mėnesį „besislapstantis bėglys“ buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir po atitinkamų procedūrų perduotas Lietuvai.
Senatis be senaties?
Tardymo izoliatoriuje 4 mėnesius išbuvęs M. Navadunskis buvo išleistas tik pasižadėjęs niekur neišvykti ir nuolat registruotis policijoje. Taigi visą šeimai tekusią finansinę naštą teko atlaikyti Jungtinėje Karalystėje padavėja dirbančiai M. Navadunskio žmonai.
Po kurio laiko bylą nagrinėjęs teisėjas Arūnas Paštuolis leido teisiamajam tarp teismo posėdžių išvykti į Angliją.
Jau 2007 metais buvo suėjęs nusikaltimo padarymo 10 metų senaties terminas (pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą) ir M. Navadunskis, net jeigu būtų buvęs kaltas, nebegalėjo būti teisiamas. Bet prireikė dar kone 4 metų, kol lietuviškoji Temidė dėl senaties nutraukė baudžiamąją bylą.
Vis dėlto lengviau atsikvėpti jaunos šeimos galva galėjo tik trumpam, nes Kauno apygardos teismo nutartį prokurorai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir to paties proceso katilas užvirė iš naujo. Dabartinis teismo nuosprendis taip pat dar gali būti skundžiamas.
R. Rainys
