Situacijoje, kai visuomenė yra nusivylusi, pikta ir nebenori tikėti savo valstybe bei teisingumu, valdantieji, su premjeru Andriumi Kubiliumi priešakyje, toliau didina įtampą ir kelia erzelį.
Pykčio nuotaikos
Anot paskutinio Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimo, visuomenės psichikos sveikatos rodikliai Lietuvoje nedžiugina: „didžiausias pasaulyje savižudybių rodiklis, aukšti su prievarta susiję rodikliai (žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų skaičius), didelis girtavimo ir priklausomybės nuo alkoholio paplitimas, sparčiai plintanti narkomanija. Tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikai patys nelaimingiausi Europoje (iki 50 proc.12–17 metų vaikų jaučia depresijos požymių), net 41,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie 20 vaikų (2002–2005 metais Lietuvoje nusižudė 100 vaikų iki 18 metų),“ – sakoma pranešime.
Valdančiųjų supratimu, būtent dabar reikia įteisinti „samagoną“. Šalia to, dar ketinama sumažinti lėšas, skiriamas žmonių saugumui. Nusivylę ir pikti žmonės, nesvarbu – teisūs jie ar ne, imasi patys vykdyti teisingumą. Pastarieji šūviai Kaune byloja apie tai, bet valdantieji signalų nepastebi – nepatogu.
Taigi, šalyje labai bloga atmosfera ir nemalonios visuomeninės nuotaikos. Pažiūrėkite į simbolines protestuotojų dovanas politikams: lavonmaišis – sveikatos ministrui, kruvini angelo sparnai – vidaus reikalų ministrui. Premjerui Andriui Kubiliui tai nieko nereiškia. Siūlydamas profesinėms sąjungoms ir visiems aplinkui vadinamąjį nacionalinį susitarimą, jis čia pat tyčiojasi iš nepatenkintų žmonių.
Komentuodamas profsąjungų protestų priežastis, A. Kubilius teikėsi pastebėti (veikiau – išsigalvoti) tik vieną – „pačių profsąjungų tarpusavio konkurenciją“. Toks požiūris tereiškia viena – aroganciją ir nepagarbą tiems, kuriems siūlai „susitarimą“. Neverta nė klausti, ar toks požiūris rodo premjero pagarbą demokratijai ir prisideda prie įtampos visuomenėje mažinimo.
Atakos prieš Seimą
Ieškoti susitarimo ir būdų, kaip geriau atrasti bei apginti nacionalinį interesą – parlamento paskirtis ir svarbiausias uždavinys, nes suverenitetas valstybėje, pagal Konstituciją, priklauso tautai. Pagrindinio įstatymo 2-asis straipsnis numato, kad valstybę kuria tauta, o 5-asis str. patikslina, kad ji tai daro per savo demokratiškai išrinktus atstovus. Taip turi būti, pagal Konstituciją.
Deja, daroma viskas, kad Seimas būtų kuo mažiau veiksnus. Siekiama jį kuo labiau diskredituoti ir susilpninti. Pradžioje, pačių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų valia į Seimo pirmininkus buvo iškeltas ir su jų parama „reformomis“ užsiėmė Arūnas Valinskas. Įprasta praktika, priimant įstatymus, buvo padaryta „ypatingos skubos tvarka“. Iš pradžių „cirko karaliaus“ rankomis,– o dabar jau patiems konservatoriams ir naujai vadovei Irenai Degutienei,– perimant iniciatyvą, visuomenei po taupymo iškaba mėginama prastumti parlamento galių ribojimą. Vietoje to, kad, priėmus apgalvotus sprendimus (kanclerio ieškoti ilgai neskubėta), optimizuoti Seimo aparato veiklą, imamasi populistinių rėkavimų ir griovimo.
Kubiliaus kadrų politikos dėka, Vyriausybės ir ministerijų rengiamų teisės aktų kokybė yra gerokai kritusi, o Seimas, toliau įgyvendinant „intelekto išvaikymo programą“, verčiamas tik klusnia balsavimo mašina. Beprotišką vyriausybės politiką mėginama pridengti eskaluojant absurdišką „parlamento išlaidų“ temą. Keliama isterija ir žmonėms visais įmanomais kanalais meluojama – neva visus pinigus „suėda“ Seimo nariai. Girdi, jei mes čia neišlaidautume ir „nesiurbtume tautos kraujo“, tai nereiktų mažinti pensijų ir įvedinėti mokesčių už orą. Žmonėms kartu parodote ir naują priešą, kurį galima apkaltinti už tai, ką pridarėte.
Neblogai sugalvota, premjere. Siekiate palikti parlamento narius izoliuotus, darote viską, kad jie niekada ir nei kiek negalėtų nei patys naudotis įstatymų leidybos iniciatyvos teise, nei perskaityti – ką jūs ten prirašėte. Tuomet, kaip sovietiniais laikais, galėsime tik pakelti rankas ir paploti tam, ką nutarėte jūs ir jūsų naujasis „CK“ (okupacijos metais būtent partijos centro komitetas nutardavo, kaip visi gyvensime, o „parlamentas“ tik balsuodavo).
Sakote, kad „gavote“ rinkėjų mandatą? Pirmiausia, gavote jį ne tam, kad tyliai mėgintumėte sunaikinti konstitucinę tvarką, kurią referendumu patvirtino dauguma šalies žmonių. Už jus balsavo tik 7,3 proc. Lietuvos piliečių, tad konstitucinį valdžių padalinimą palikite ramybėje.
Ar ten taupote?
Deja, tiesa yra tokia, kad net paleidus Seimą, paliekant valstybę valdyti A. Kubiliui ir jo vyriausybės diktatūrai, ateis tik „saulėlydis“ visiems – be aušros perspektyvų. Mat valstybės reikalai – tiesiog nekompetentingose rankose. Kad taip nutiks, premjerą ir aš, ir mano kolegos perspėjome dar jo kadencijos pradžioje, kai jis tik pradėjo veiksmus, iš valstybės tarnybos išstumiant kvalifikuotus tarnautojus.
Ką patarti dabar? Siūlau dar kartą atsigręžti į tikrovę ir liautis klaidinti žmones. Liautis taikyti dvigubus standartus. Jau ne kartą kėliau klausimą dėl nepagrįstai aukštų Lietuvos banko darbuotojų atlyginimų. Jie neretai didesni už prezidento ar premjero, bet A. Kubilius ligi šiol teigia, kad darbuotojas už aukštą kvalifikaciją turi gauti ir gerą atlyginimą. Kažkodėl – tai galioja bankininkams, bet ne vidutiniams valstybės tarnautojams, ugniagesiams ar mokytojams. Negalioja, kaip matome, ir Seimo nariams. Mat A. Kubiliui neparanku, kad pastarieji turėtų galimybes gerai atlikti savo darbą ir nebūtų tik statistai, įteisinant bet ką, ką sugalvoja konservatorių „politbiuras“.
Norintiems toliau atakuoti Seimą – pirmiausia A. Kubiliui ir I. Degutienei, - primenu – Lietuvos Respublikos Seimo narių lygiateisiškumą ir parlamentinę veiklą gina Konstitucija:
Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucija užtikrina Seimo narių parlamentinę veiklą. LR Konstitucijos 60 straipsnis skelbia, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
1999 m. lapkričio 9 d. LR Konstitucinio teismo nutarime skelbiama, kad viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų.
1993 m. lapkričio 26 d. LR Konstitucinio teismo nutarime skelbiama, kad kiekvienas parlamento narys atstovauja visai Tautai, visi parlamento nariai yra Tautos atstovybė.
1999 m. lapkričio 9 d. LR Konstitucinio teismo nutarime teigiama, kad Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos:
55 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai;
62 straipsnyje nustatytas vienodas Seimo narių imunitetas;
63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų nutraukimo pagrindai;
69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs.
Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose.
Seimo narys, Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas
