Pirmiausiai norėčiau prisipažinti, kad p.G.Kirkilas savo žaibišku (per 2 valandas) atsakymu išmušė mane iš vėžių. Aš, deja, tikrai negaliu pasipuikuoti tokiu greitu ir produktyviu rašymu, todėl galiu tik tikėtis, kad man oponentas atleis už nepalyginamai lėtesnę reakciją (tekstų rašymas yra tik mano laisvalaikio užsiėmimas).
Išmušė mane teigiama linkme, krapščiausi ausį galvodamas apie tokio dėmesio priežastis ir tolimesnės polemikos galimybes, bet jaučiausi gana pakiliai. Net ilgai negalėjau sugalvoti, apie ką aš dabar turiu p.G.Kirkilui atsakyti: apie diskutavimo lygius, patį G.Kirkilą, save, G.Nausėdą ar ekonominės politikos nūdieną?
Pabandykim labai trumpai apie viską iš eilės.
Mane nustebino ne tik propagandos metro dėmesys man, bet ir netikėtai korektiškas tonas ir nuosaikūs (panašūs į teisybę) teiginiai. Galbūt net nebūčiau atsakinėjęs, jeigu ne paskutinis sakinys, kuriame G.Kirkilas išreiškė viltį, kad jis nenusileido iki mano asmeniškumų lygio.
Taip, p.Gediminai, tikrai nenusileidote. Ir gerai padarėte, nes tai jau rimtam politikui būtų bėda.
Aš priverstas rašyti šį tekstą maksimaliai korektiškai jau vien dėl to, kad tokioje temoje veltis su beveik nežinomu disputantu į polemiką yra jau savaime drąsus G.Kirkilo žingsnis. Praktiškai visais atvejais iš tokio diskusinio „susikirtimo“ daugiau naudos išpeša mažiau žinomas, t.y. numanomai silpnesnysis.
Būčiau žinojęs, kad mano tekstą skaitys ir į jį reaguos pats G.Kirkilas, būčiau gal kitaip formulavęs kai kurias mintis, bet mano buvo ir kitas žanras, ir kitas autoriaus formatas: nei aš tikėjausi polemikos, nei aš į ją veržiausi. Be to, nesijaučiu kažką blogo parašęs - gal tik perlenkiau vienintelėje vietoje - apie prisistatymą politiku. Be abejo, p.Gediminai, jūs esate politikas, patinka tai man, ar ne.
Šiek tiek sukandęs dantis pasakysiu dar daugiau - kaip premjeras G.Kirkilas buvo prastas, bet mažiau prastas negu viešojoje erdvėje buvo ant jo išpilta paniekos ir kaltinimų. Pagrindinė jo premjerystes politinė klaida - kad premjero poste per daug stengėsi dirbti propagandisto-agitatoriaus darbą. Vėliau tai jau atrodė karikatūriška. Tai žinoma, tik mano nuomonė, kuri, tikiuosi, nėra labai piktybinė.
O dabar jau į polemikos temą.
Nepriekaištausiu dėl gana laisvo mano teiginių pasirinkimo kritikai – po savaitės delsimo būtų tiesiog nemandagu. Iš kitos pusės, daug kur su p.G.Kirkilu sutinku.
Jau ankstesniame savo tekste žadėjau labai nesiginčyti dėl bandymo priskirti G.Nausėdą bankininkams. Malonu, kad buvo išsamiau pagrįstas šis priskyrimas. Tiesa, aš turėčiau priešingų priekaištų G.Nausėdos „nepriklausomoms analizėms“: galėtų jis ir labiau ginti A.Kubiliaus Vyriausybės politiką, prie kurios tikrai pats prisidėjo.
Iš esmės sutinku ir dėl pagrindinių pasaulinės krizės priežasčių. Dauguma žinovų sutaria dėl krizės kaltinti žmonių gobšumą ir naivų tikėjimą krautis pinigus iš virtualių investicinių kreivių, bankininkus, finansinius manipuliatorius, bei silpnas valstybines intervencijas. Nesukėlė pasaulinės krizės ir Lietuva: nei Kirkilas, nei Kubilius, nei Grybauskaitė (visgi ES finansinė komisarė). Čia galima diskutuoti tik dėl politinių sprendimų atsparumo krizės padariniams. Tačiau ir čia pastebėsiu, kad G.Kirkilas, girdamas kitų šalių vyriausybių griežtesnę bankų priežiūrą, muša įvartį į savo vartus: bankų pelnai ir jaunas šeimas sužlugdžiusios paskolos klestėjo būtent G.Kirkilo premjerystės laikotarpiu, todėl, kai bankai ima varžytis nuostolių lentelėje, reikalauti „mušti“ bankus (kurių dauguma yra ne lietuviško kapitalo, o tai jau gresia tarptautinėmis įtampomis), bijau – būtų paskelbta dar viena žiauria privataus verslo ir finansų žlugdymo akcija. Ar mažai mes dar prisiklausėme “pasakojimų” apie tai, kaip A.Kubilius, pakėlęs 1-nu procentu PVM mokestį, sunaikino tūkstančius įmonių?
Nedarbo problemos irgi niekas neneigia, nors Lietuvos nedarbo statistiniai rodikliai niekuo neišsiskiria iš visų Baltijos valstybių (Lietuvoje nedarbas netgi mažesnis negu Latvijoje ar Estijoje).
Dėl A.Kubiliaus Vyriausybės veiksmų ir krizės pagilinimo. Nesu idiotas, kad aiškinčiau, jog verslas po mokesčių kėlimo ima gyventi džiugiau. Bet čia kritika paprastai ir baigiasi, kai įvardinamas pilnas klausimas: yra prastėjanti ekonominė situacija (pasaulinė krizė) ir nerealiai išpūsti socialiniai įsipareigojimai (premjero G.Kirkilo palikti), ar bandyti realiai surinkti biudžetą, ar „pjaustyti“ pensijas ir kitas soc.išmokas? Čia jau aš niekaip nepatikėsiu, kad socialdemokratai vietoj mokestinių korekcijų būtų mažinę išmokas dar 2008 m. pabaigoje (ir ko gero, būtų reikėję mažinti žymiai daugiau negu dar po metų A.Kubiliaus Vyriausybė mažino).
Tiesa pasakius, aš žinau, ką socialdemokratai būtų darę. Skolintųsi. Galbūt iš TVF. Ir valstybės skola šiandien būtų nepalyginamai didesnė.
Kai aš išeisiu į A.Kubiliaus Vyriausybės rėmimo mintingą, mano šūkis bus: „Neleiskime opozicijai praskolinti Lietuvos! (išmokos – mokesčiai = valstybės skola)“.
Marius Staskevičius
