„M. Basčio veiksmas, kai atsakydamas į klausimyno pretenduojantiems gauti leidimą su slapta informaciją klausimą, ar pažįsta asmenis, kurie dirbo su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, ir taip elgdamasis nesąžiningai siekdamas teisės dirbti su slapta informacija, kurią įgijęs dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsę valstybės paslapčių saugumui, šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Konstitucinio Teismo prašyta įvertinti, ar M. Bastys pažeidė Konstituciją nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika bei tarpininkavęs organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais, tačiau pastarojo epizodo Konstitucinis Teismas nevertino.
„Kiti nurodyti veiksmai buvo Konstitucinio Teismo netirti, nes jų nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui“, – sakė D. Žalimas.
KT paskelbus išvadą, Seimas spręs dėl M. Basčio mandato panaikinimo. Tam reikia, kad už mandato panaikinimą balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.
Nors M. Bastys aiškino susipainiojęs ir nenurodęs ryšių su sovietų KGB buvusiu darbuotoju P. Vojeika, nes anketoje klausiama apie pažintis su užsienio valstybių žvalgybų esamais ar buvusiais darbuotojais, o Sovietų Sąjunga kaip valstybė nebeegzistuoja. Tuo metu D. Žalimas pažymi, kad vien dėl istorinio-politinio konteksto politikui turėtų būti akivaizdu, kad būtent ryšiai su sovietiniu saugumu kelia daugiausiai abejonių.
„Žinant visą istorinį ir politinį kontekstą, kad Sovietų Sąjungos žvalgybos ir saugumo tarnybos visada veikė prieš Lietuvos Respubliką, bet kuris asmuo turėtų suprasti, kad bet kurios asociacijos su jomis, kai užduodamas šis klausimams, akivaizdžios“, – sakė D. Žalimas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad M. Bastys keitė savo parodymus – iš pradžių teigė ryšių su P. Vojeika nenurodęs, nes pamiršęs, o tik vėliau, po kelių mėnesių pradėjo tvirtinti tiksliai nesupratęs klausimo. Taip pat aiškindamas KT išvadą D. Žalimas nurodė, kad asmeninių M. Basčio ryšių su P. Vojeika pobūdį Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino kaip gana artimą.
„Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas ir į pono Basčio išsilavinimą, ir į klausimo formuluotę, ir į tai, kokiame istoriniam-politiniam kontekste jis užduodamas, kaip ir tai, kad Seimo narys, teigdamas, jog klausimas jam nesuvokiamas, tai tvirtino ne iš karto, o tik praėjus keliems mėnesiams,iš pradžių buvo tvirtinama, kad ryšiai pamiršti, į šį (gynybos – BNS) argumentą pažiūrėjo kritiškai“, – sakė D. Žalimas.
Klausiamas, kodėl KT nevertino epizodų, susijusių su M. Basčio tarpininkavimu organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais, D. Žalimas pabrėžė, kad tai vyko praėjusios kadencijos metu. Jis kritikavo ir Seimo specialiosios komisijos teikimą apkaltai, nes buvo įtraukti ir veiksmai iki naujausios M. Basčio priesaikos 2016 metų lapkritį.
„Čia šiuo požiūriu, matyt, reikėtų tam tikrų priekaištų ar klausimų turėti Seimo padaliniams ir Seimo specialiajai komisijai, nes šiaip turbūt turėtų būti pakankamai akivaizdu, kad pašalinimas turi reikšmės iš dabar einamų pareigų. Kalbama apie priesaiką, kuri galioja, jos pažeidimą, o jei asmuo galbūt pažeidęs priesaiką, kuri nebegalioja, tai aiškintis nebeturi prasmės“, – tvirtino D. Žalimas.
Jis taip pat kalbėjo, kad būtų blogai sukurti precedentą, kai dėl atitikimo Konstitucijai būtų pradėti vertinti, tarkime, prieš 20 metų padaryti politikų veiksmai.
„Jūs pasižiūrėkite, kokios tada galėtų būti pasekmės, jei Konstitucija būtų suprantama tokiu keistu ir nelogišku būdu – asmuo turi galimybę, kai jis sulaužęs priesaiką, atsistatydinti. Bet jei jis atsistatydintų, bet kuriose ateities kadencijose tai galėtų būti priminta. Tikrai nenorėčiau, jog būtų sukurtas precedentas. Paskaičiuokime, kad prieš 20 metų nelankė posėdžių, galbūt irgi verta apkaltos“, – sakė D. Žalimas.
„Dabar Seimas pradeda įvairaus pobūdžio politinius tyrimus, vertinant Seimo narių veiklą ankstesnėse kadencijose, tai gal irgi pakalbame apie apkaltą? Konstitucija turi omeny tik tuos, kurie dabar eina pareigas, gali būti pašalinti iš dabar einamų pareigų ir atitinkamai sulaužė tik dabar galiojančią priesaiką“, – pabrėžė D. Žalimas.
Anot jo, apkalta galima paaiškėjus, kad anksčiau buvo padarytas nusikaltimas, tačiau tai jau esantis visai kitas apkaltos proceso pagrindas nei dėl priesaikos sulaužymo.
Klausiamas, ar dėl šios išvados gali būti paskelbta atskirtųjų nuomonių, D. Žalimas atsakė, kad kol kas nėra, bet joms pateikti dar būtų penkios dienos.
Pats M. Bastys teigia savo veiksmais priesaikos nesulaužęs. Jis taip pat neigia kaltinimus, kad bandė klaidinti tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, veikė prieš Lietuvos interesus.
Išklausęs KT išvadą M. Bastys žurnalistams sakė mandato atsisakyti neketinantis ir lauksiantis, kol dėl to apsispręs Seimas.
Apkalta M. Basčiui taip pat inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Dėl visų minėtų ryšių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kovo mėnesį atsisakė suteikti M. Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija.
M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.
