„Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė M. Bastys.
Seimas apkaltos bylą M. Basčiui pradėjo dėl jo ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis.
Teismas turi atsakyti, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.
M. Bastys: viską nuoširdžiai pasakiau
Kaltinimus, kad dėl bendravimo su Rusijos atstovais sulaužė priesaiką, M. Bastys neigė ir Konstitucinio Teismo posėdyje. „Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas, kuri teigia, kad aš šiurkščiai sulaužiau priesaką ir pažeidžiau Konstituciją“, – sakė M. Bastys.
Jis taip pat neigė bandęs klaidinti tyrimą atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius, nuslėpti pažintį su P. Vojeika. „Aš nuoširdžiai atsakinėjau į klausimus, tiek pateiktus Valstybės saugumo departamento, tiek NSGK narių. Aš viską nuoširdžiai pasakiau, ir teigti, kad aš bandžiau nuslėpti, nėra jokio pagrindo“, – kalbėjo M. Bastys.
Gindamasis M. Bastys apkaltos komisijos atstovų klausė, kodėl jam tuomet buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija dar 2006 metais, kai buvo tuometinio premjero patarėju, jei jo ryšiai kelia grėsmę šalies saugumui.
V. Bakas į tai atsakė, kad tuomet jo susitikimas su VSD pareigūnais buvęs pirmasis, ir šie neprieštaravo leidimo išdavimui, nes neturėjo pagrindo nepasitikėti, manyti, kad ryšiai su Rusijos atstovais tęsis.
M. Bastys teigė, jog to pokalbio metu buvo kalbėta tik apie Rusijos ambasados darbuotoją V. Volkovą, kuris su juo kontaktavo dėl karių kapų tvarkymo. Apkaltos komisijos išvadoje yra nurodyta, kad šis diplomatas 2004 metais buvo išsiųstas iš šalies dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu.
Pradedant posėdį M. Basčio advokatai pateikė prašymus į posėdį liudytojais kviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį bei apkaltos išvadoje minimus P. Vojeiką ir atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamą Jevgenijų Kostiną.
Seimo atstovai šiam prašymui prieštaravo, sakydami, kad dėl M. Basčio ryšių su šiais asmenimis informaciją pateikė VSD, jos neneigia ir pats M. Bastys, o apkaltos byloje tiriami parlamentaro, o ne šių asmenų veiksmai. Konstitucinis Teismas nusprendė prašymų dėl papildomų liudininkų netenkinti, taip pat pažymėjo, kad posėdyje liudininku pakviestas VSD darbuotojas Algirdas Bložė.
S.Šedbaras: ar tokio lygio politikas gali būti naivus?
Seimo poziciją pristatęs apkaltos komisijos pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas pažymėjo, kad situacija, kurioje atsidūrė M. Bastys – ne interesų konfliktas ar atsitiktinė pažintis su Rusijos specialiųjų tarnybų buvusiais ar esamais darbuotojais, o „kalbama apie pirmaeilius Lietuvos interesus, tokius kaip energetinė nepriklausomybė“.
Kitas apkaltos komisijos atstovas konservatorius Stasys Šedbaras kėlė klausimą, ar ne pirmą kadenciją dirbantis Seimo narys, buvęs premjero patarėjas „galėjo būti toks naivus“, kad nesuvoktų savo ryšių su Rusijos atstovais pavojaus, juo labiau, kad dėl to Valstybės saugumo departamento buvo perspėtas.
„Mes aiškiai matome, kad „Gazpromo“, „Rosatomo“ veikla nėra tik komercinio intereso įgyvendinimas, ir visiškai akivaizdu, kad šios ir panašios valstybės įmonės dirba Kremliaus įrankiais spausti kaimynus, kad jie liktų Rusijos energetinėje priklausomybėje. Tai ne komercinis, o politinis kaimyninės šalies veiksmas“, – kalbėjo S. Šedbaras.
„Klausimas kyla, ar tokio lygio politikas, ne pirmą kadenciją dirba Seime, atlikdamas apkaltos komisijos išvadoje aprašytus veiksmus, iš tiesų gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kas tai yra? (...) Tie ryšiai, kuriuos mes vertiname kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, nenutrūko ir 2016 metais davus (pastarąją) Seimo nario priesaką“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Klausimas: kur riba tarp laisvo mandato ir priesaikos pažeidimo
Perėjus į klausimų stadiją KT pirmininkas Dainius Žalimas Seimo atstovų klausė, kodėl pažymoje dėl leidimo dirbtu su slapta informacija M. Basčiui nenurodžius pažinties su P. Vojeika, tai įvertina kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
V. Bakas atsakydamas pažymėjo, kad „neatsakymas į klausimyno klausimą nebuvo atsitiktinis, jį reikėtų vertinti visame M. Basčio veiksmų kontekste“, minėjo, kad parlamentaras nuo pat pradžių siekė sumenkinti komisijos atliekamą tyrimą, taip pat savo vaidmenį bendraujant su Rusijos atstovais.
KT vadovas taip pat klausė, kaip pareiškėjams atrodo – kur yra riba tarp Seimo nario laisvės ir tarp Konstitucijos pažeidimo, – minėdamas, kad Seimas yra pliuralistinė institucija ir gali būti politikų, kurie „nuoširdžiai mano, kad yra alternatyva tam, kas nustatyta energetinio saugumo strategijoje“, matyti naudą šaliai bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis.
S. Šedbaras atsakė, kad esminis skirties taškas – sąžiningumas ir atviras veikimas, o M. Bastys tai darė stengdamasis nesiafišuoti, siekė, kad jo veiksmai neiškiltų aikštėn.
„Esminis yra atvirumo ir skaidrumo aspektas. Čia svarbiausia, kai taip aktyviai veikiama, o neatskleidžiama šito net tada, kai turi kontaktą su institucija (VSD – BNS), kuri tai tiria, šioje vietoje ne tautos atstovo, ne pagal priesaiką veikiančio žmogaus veiksmai“, – sakė S. Šedbaras.
Dėl mandato M. Bastys atsakys po KT išvados
M. Bastys prieš posėdį žurnalistams teigė, kad tik po Konstitucinio Teismo išvados atsakys, ar pats atsisakys mandato, jei bus pripažinta, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Į tai bus atsakyta po Konstitucinio Teismos sprendimo. Konkrečiai atsakysiu po Konstitucinio Teismo sprendimo, dabar nenorėčiau“, – sakė Seimo narys.
Prieš pusmetį M. Bastys BNS sakė mandato atsisakysiantis tuo atveju, jei pradėjus apkaltos procesą Konstitucinis Teismas jį pripažintų sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.
„Jeigu bus nueita iki Konstitucinio Teismo ir Konstitucinis Teismas pasisakytų, kad aš esu sulaužęs priesaiką ar pažeidęs Konstituciją ar galiojančius įstatymus, tuo atveju aš dėčiau mandatą“, – tuomet BNS sakė M. Bastys.
Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl jo mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.
M. Bastys į parlamentą išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Jeigu jis atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą per apkaltą, šioje apygardoje būti surengti nauji rinkimai.
Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
