Parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos komisija stabdo veiklą, kol darbą baigs jo ryšių galimą grėsmę nacionaliniam saugumui laikinosios komisijos teisėmis tiriantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„Priėjome prie išvados, kad dirbdamos dvi komisijos to paties asmens atžvilgiu vis dėlto darbą dubliuos tam tikrose situacijose, ir nusprendėme laikinai stabdyti specialiosios komisijos darbą, kol nepriims sprendimo laikinoji tyrimo komisiją. Priėmus laikinajai tyrimo komisijai išvadą, komisija specialioji tęs darbą ir vertins surinktų įrodymų pagrįstumą apkaltai“, – po apkaltos komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė jos pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Toks sprendimas priimtas šešiais balsais prieš penkis.
Trečiadienį specialiajai (apkaltos) komisijai informaciją pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis, jis praėjusią savaitę dėl aplinkybių, susijusių su M.Basčio ryšiais, liudijo Seimo NSGK. Šis komitetas atlieka tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai galimai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Matome, kad tie patys asmenys gali būti apklausiami ir laikinojoje, ir specialiojoje komisijoje, kad nesigautų, kai iš vienos apklausos reikia eiti tuos pačius klausimus atsakyti į kitą, juolab, kad komisijose yra keli tie patys asmenys, t.y. specialiosios komisijos sudėty yra keli asmenys, kurie priklauso NSGK, stabdome darbą“, – sakė D.Gaižauskas.
Pasak jo, apkaltos komisija galės į apklausas kviesti asmenis, kurie nebus liudiję NSGK, bet tai paaiškės pastarajam patvirtinus savo išvadas. Seimo NSGK tyrimą dėl M.Basčio ryšių pavesta atlikti iki balandžio 14 dienos, o apkaltos pagrįstumą vertinanti komisija darbą turi atlikti iki gegužės 1-osios.
D.Gaižauskas neatmetė, kad laikinai sustabdžius darbą, vėliau gali būti prašoma pratęsti apkaltos komisijos veiklą. „Galimai kreipsimės į Seimą, kad tyrimo terminą truputėlį pratęstų, bet tai neturėtų užsitęsti“, – sakė komisijos vadovas.
Jis taip pat kėlė klausimą, kad galbūt gali būti keičiama specialiosios komisijos sudėtis, kad tie patys asmenys nedirbtų abiejose komisijose. „Tai netgi šitas klausmas turi būti sprendžiamas, ar nereikėtų, kad sudėtis keistųsi – dėl komisijos sudėties, ar keisis, ar ne, ar tie patys asmenys, kurie yra specialiojoje komisijoje, gali dirbti laikinojoje, ar ne“, – sako apkaltos komisijos vadovas.
Tuo tarpu ir specialiosios komisijos, ir NSGK nariu esantis konservatorius Arvydas Anušauskas sakė palaikęs sprendimą, kad darbą lygiagrečiai būtų atlikusios abi komisijos. Tačiau jis pabrėžė, kad sprendimas stabdyti apkaltos komisijos veiklą buvo priimtas ne valdančiųjų balsais prieš opoziciją, o nuomonės išsiskyrė tiek tarp daugumos, tiek tarp mažumos deleguotų narių.
„Nuomonės išsiskyrė, bet ne pozicijos-opozicijos principu, vienodai, ir pozicijoje, ir opozicijoje tos nuomonės nesutapo. Aš manau, kad vertėjo sudarinėti (abi komisijas), manyčiau, kad tos komisijos gali dirbti kartu, bet jei priimtas sprendimas atidėti, laikinoji komisija tęs savo darbą (vėliau). Dėl šito sprendimo, kiek apkaltos komisijai tas atidėjimas kainuos laiko, irgi negalėčiau pasakyti, todėl nepalaikiau tos sprendimo“, – po posėdžio žurnalistams sakė A.Anušauskas.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aprašomų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
