Alytiškė moksleivė, ieškodama savo tiesos, nesusigundė jos įskųstų vyrų siūlomais pinigais ir nepabūgo viešumo, nors sako esanti žagintojų auka (tokios paprastai slepiasi). Tai jai padėjo žengti žingsnelį savo tiesos link.
Ar galėjo pabėgti?
Moksleivė Neringa (20 m.) džiaugtis dar neskuba, nes pirmasis susidūrimas su Alytaus policininkų ir vieno prokuroro darbu ją nuvylė. Tie policininkai per porą mėnesių surinko tik tiek ikiteisminio tyrimo medžiagos, kiek jos nepakako Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, kad jis bylą perduotų į teismą. Šis prokuroras vadovavo tyrimui. Jam ir buvo pavesta įvertinti, ar kaltės įrodymų užtenka, kad įtariamieji būtų teisiami.
R. Kirkliauskas nutarė, kad tyrimas dėl lytinės prievartos turi būti nutrauktas, kaip tokiais atvejais sakoma – „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę“.
Prokuroras argumentavo, kad dėl lytinio nusikaltimo pasiskundusios merginos parodymai buvo nenuoseklūs, be to, ji juk turėjo galimybę pabėgti iš vyrų kompanijos ir dar privalėjo aršiau priešintis. O įtariamųjų parodymai, anot prokuroro, atvirkščiai – nuoseklūs. Šioje vietoje, dar nepapasakojus visos alytiškės istorijos, pravartu priminti, kad visi 4 įtariamieji po įvykio turėjo laiko apgalvoti, susitarti ir išmokti, ką ir kaip liudyti, nes jie buvo sulaikyti tik po 2 parų.
Tyrimas neišsamus
Tik pačios Neringos ir jos istorijos baigties laukusių žurnalistų dėka prokuroro R. Kirkliausko nutarimas po mėnesio panaikintas. Kilus nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo bangai, Alytaus prokuratūros vadovas Stasys Kasiulis išanalizavo savo pavaldinio nutarimą, įsigilino į surinktą bylos medžiagą ir panaikino R. Kirkliausko nutarimą. Vyriausiasis prokuroras paskelbė atnaujinantis tyrimą, nes aptiko, kad dar ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, ne visos aplinkybės išsiaiškintos – baigti paskubėta.
Dabar padaryti tai, ko nepadarė prokuroras R. Kirkliauskas (beje, jaunas, bet dirbantis ne pirmus metus), pavesta kitam šios prokuratūros prokurorui.
Ar yra vilčių, kad kito tos pačios įstaigos prokuroro atliktas tyrimas lytinio smurto istoriją pakreips kita linkme? Skeptikai pasakys: nėra, nes kolega „neskandins“ savo artimo kolegos – neatidengs jo darbo broko, draugiškai nemenkins kompetencijos (argi ne taip iki šiol buvo garsiojoje Drąsiaus Kedžio byloje?..).
O patys prokurorai linkę tikinti, kad kolegų draugystė tokiais atvejais – jau antraeilis reikalas. Tačiau tie patys „Akistatos“ kalbinti keli Lazdijų, Marijampolės, Vilkaviškio prokurorai patikino, kad tokių atvejų, kai toje pačioje prokuratūroje vienas prokuroras priima vienokį nutarimą, o vėliau jo kolega – priešingą, arba išvis nėra buvę, arba pasitaiko itin retai. Dažniau tik tada, kai byla, mėtoma lyg karšta bulvė, iškeliauja į kito rajono prokuratūrą.
Buki policininkai
Jau oficialiai nustatyta, kad nesėkmingas Neringos išžaginimo bylos tyrimas prasidėjo nuo Alytaus policijos komisariato budėtojų, kurie dirbo praėjusių metų gruodžio 26-osios popietę. Tuo metu trys neblaivūs alytiškiai (dabar – įtariamieji), nuvykę į daugiabutį namą, kur gyvena Neringos močiutė, iš buto išėjusią merginą sugriebė jėga ir ištempė ją liftu iš laiptinės į savo automobilį. Apie tai į policiją pranešė net dvi to namo gyventojos, išgirdusios triukšmą, nes mergina šaukėsi pagalbos, ir pamačiusios, kaip kaimynės anūkė išvesta.
Pranešimą gavę policijos budėtojai nesugebėjo organizuoti darbo taip, kad karštomis pėdomis būtų surinkta kuo daugiau informacijos. Jie išsiuntė patrulių ekipažą nurodytu adresu, tačiau nusikaltėliai su savo auka jau buvo nuvažiavę. Tuo policijos „žvalgyba“ tą kartą ir baigėsi.
Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad budėtojai turėjo duoti nurodymus patruliams įvykį tirti toliau – sužinoti, koks automobilis ieškomas, kuria kryptimi jis nuvažiavo, ką matė skambinusios neabejingos moterys. Abiem budėtojams už nepakankamą savo tarnybinių pareigų atlikimą dabar jau pareikšti griežti papeikimai. Be to, ar jiedu tinkami toliau eiti tas pačias pareigas, bus sprendžiama po neeilinės atestacijos.
Merginos versija
Bet moksleivei Neringai nesvarbu, kaip visokie patikrinimai ir atestacijos įvertins neprofesionaliai dirbusius policininkus. Merginai, užaugusiai tvarkingoje daugiavaikėje šeimoje, kurioje smurtas, melas, galų gale – pinigai nėra „vertybės“, labai svarbu įrodyti savo tiesą ir pasiekti, kad visi ją išniekinę vyrai sulauktų pelnyto atpildo.
Anot Neringos, tą Kalėdų dieną jai paskambino pažįstamas vaikinas ir pasakė, kad pas ją atvyks kurjeris su gėlėmis ir šampanu. Patikėjusi mergina pasakė, kokiu adresu ji esanti.
Kai Neringa išėjo į laiptinę pasitikti kurjerio ir pamatė ateinančius tris vaikinus, iš kurių du ji pažinojo, nieko blogo nepagalvojo. O trijulė veikė pagal savo planą – greitai sugriebė merginą ir pradėjo nešti nuo buto. Kadangi mergina rėkė, tai spaudė jai gerklę, stumdė ir grasino sumušti.
Neringą, ištemptą iš laiptinės, keturi vyrai (vienas laukė mašinoje) nusivežė į vieną kaimą už Alytaus. Ten vieno iš jų tėvo name visi „linksminosi“ – kelias valandas įvairiais būdais merginą niekino. Vėliau vienas prievartautojų, turėjęs parvežti Neringą namo, dar nusivežė ją į kitą kaimą, kur yra sodų bendrija, ir sodo namelyje vėl žagino. Namo mergina buvo parvežta tik kitą rytą.
Anot Neringos, žagintojai nepaisė jos prašymų neliesti, nesityčioti. Ji negalėjusi pabėgti, nes pagrobėjai jos neišleido net į tualetą. Kita vertus, keturi gyvuliškos aistros apimti vyrai merginą baugino – ji bijojo labiau priešintis, nes baiminosi dėl savo gyvybės (žadėta ją „pakišti po upės lytimis“). Žinodama, jog yra išvežta daugiau kaip už 10 kilometrų nuo Alytaus, ji manė neturinti vilties ištrūkusi sveika pasiekti namus, nes tuo metu Lietuvą kaustė dideli šalčiai (nors, sakytum, greičiausiai ji būtų radusi kieno pagalbos prašyti). O mobiliojo telefono mergina neturėjo – jį buvo pametusi per grumtynes lifte.
Už tylą siūlė pinigų
Įtariamieji iškart nebuvo sučiupti, nes Neringa – tai jos klaida – bijojo iškart kreiptis į policiją.
Po dviejų parų buvo sulaikyti alytiškiai Deivydas L. (25 m.), Robertas J. (33 m.), Kęstutis B. (28 m.) ir Mangirdas P. (24 m.). Beje, vienas jų – buvusio policininko sūnus, o du jau buvo patekę į teisėsaugos akiratį. Po apklausos visi buvo paleisti, gavę įpareigojimą nesislėpti.
Visiems keturiems buvo pareikšti įtarimai dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Žinoma, jie tokius kaltinimus iki šiol neigia. Anot įtariamųjų, antrąją Kalėdų dieną jie leidę laiką viename bute ir sugalvoję paįvairinti šventę. Buvo nutarta pasikviesti kokią nors merginą – gal kad striptizą jiems sušoktų ar kad seksu užsiimtų. Deividas ir Kęstutis pažinojo Neringą – ją ir susiradę.
Anot įtariamųjų, mergina ir dalyvavusi, ir besimylėjusi savo noru. Netgi pinigų už tai esą paprašiusi. Tačiau įtariamieji negalėjo paaiškinti, kodėl tempte tempė Neringą iš laiptinės, kodėl ją stumdė, kodėl ji šaukėsi pagalbos, taip pat – kodėl lifte liko merginos telefonas ir nuo plaukų nuslinkęs lankelis. Be to, jeigu Neringa dalyvavo savo noru, kodėl, jos pareiškimui atsidūrus policijoje, vyrai per jos drauges bandė „susitarti“ ir už tylėjimą sumokėti 20 000 litų?
Visi neatsakyti klausimai dabar – vėl tyrimo objektas. Įtariamieji, kai kurie jų turintys žmonas ar sugyventines ir vaikų, mėnesį patriumfavę dėl savo sėkmės, Velykas po triukšmingų Kalėdų turėtų sutikti nerimaudami. Mat esama žmonių, galinčių paliudyti kai kurias Neringos tiesos detales, tik reikia, kad teisėsauga norėtų liudininkus prakalbinti, o šie – nesibaimintų. O kol kas Neringos pusėje – tik dvi jos tąsymą laiptinėje mačiusios moterys ir jos tėvai, palaikantys tiesos paieškų kelyje.
Irena ZUBRICKIENĖ
