LAT trečiadienį išteisino M. Sinkevičių „čekiukų“ byloje, tačiau šis išteisinimas iš esmės nereiškia, kad politikas yra visiškai nekaltas – nors jis švaistė Jonavos rajono savivaldybės pinigus, jo veiksmai buvo nepakankami užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai beda pirštu į problemą įstatyminėje bazėje – panašiai veikusiems savivaldos politikams taikoma skirtinga atsakomybė – vieni nuteisiami baudžiamąja tvarka (moka tūkstantines baudas, netenka pareigų taryboje), kitiems pareiškiami ieškiniai civiline tvarka.
„Čia turbūt galima pajuokauti, kad visu bus išsukęs Kaunas su savo visiškai į „čekučius“ dėmesio nekreipiančia tvarka, nes turbūt ten buvo žemiausias bendras standartas visos Lietuvos mastu. Turbūt tai siunčia tam tikrą žinią, kalbant apie ne visai atsakingą elgesį su valstybės pinigais. Jeigu neatsakingai besielgdamas būsi pakankamai kuklus ir per daug tų pinigų neįsisavinsi, tai gal netyčia apvyks ir išsisukti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.
Jam antrina Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Jos teigimu, dabartinė situacija, kai to paties – „čekiukų“ – skandalo veikėjai baudžiami skirtingai, verčia abejoti ne tik politine, bet ir teisine sistema.
„Pradėkime nuo to, kad vienoje pusėje atsiduria tokios savivaldybės ir asmenys, kurie pripažinti nepadarę visiškai nieko neteisėto, todėl, kad toje savivaldybėje buvo tokia leistina tvarka. Kitoje pusėje, kaip matome Sinkevičiaus atveju, buvo suformuluoti baudžiamieji kaltinimai, kuriuos Aukščiausiasis Teismas ir paneigė“, – kalba ji.
„Taip neturi būti. Tai griauna pasitikėjimą ne tik politine sistema, kas jau įvyko pradiniame etape. Dabartiniame etape mes jau pereiname į griovimą pasitikėjimo mūsų teisine sistema, kas yra blogiau negu pasitikėjimo politine sistema griovimas. Pasitikėjimas politikais yra jau ir taip labai žemas, <...> bet [nepasitikėjimas] teismais ir teisine sistema yra labai pavojinga valstybei“, – teigia politologė.
Sinkevičiaus perspektyvos grįžti į politiką
Po LAT sprendimo M. Sinkevičiui vėl atsiveria kelias į politiką – tą patvirtino ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, politikas tikrai galėtų tą padaryti.
„Kadangi šią akimirką turime tokią situaciją, kad žmogus yra išteisintas, aš ir jo padėtį suprantu. Nuoskauda gali būti tikrai labai didelė. Atitinkamai, jeigu aš esu išteisintas, kodėl toliau negaliu dalyvauti politikoje? Man būnant jo vietoje toks klausimas tikrai kiltų.
Jeigu Lietuvoje niekas nebus keičiama, objektyvių ar subjektyvių kliūčių aš nematau. Žmogus išteisintas, dedamas taškas, atveriamas naujas puslapis – viskas. Kol sistema nepasikeis iš pagrindų, manau, kad jam nėra jokių kliūčių grįžti į politiką. Jis tą darytų ir dalis visuomenės tai labai normaliai priimtų, nes ta teisinė kebeknė dalį žmonių verčia abejoti“, – sako politologė.
I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad paskutinės instancijos teismo sprendimas gali pridėti M. Sinkevičiui populiarumo. Tiesa, jei ne vietiniu lygiu, bent jau nacionaliniu. Kitaip tariant, politologas neatmeta, kad M. Sinkevičius artimiausiu metu galėtų užimti ir aukštesnį nei savivaldybės politiko postą.
„Jau dabar mes matome, kaip socdemai ir ypač (Socialdemokratų partijos pirmininkė – red. past.) Vilija Blinkevičiūtė iš Sinkevičiaus daro auką. Ta aukos aureolė yra pakankamai taškų uždirbantis būdas. Iš kitos pusės, dalykai, dėl kurių jis buvo teisiamas, iš esmės – bandymas neteisėtai pasisavinti mūsų visų pinigus, turbūt nėra tie dalykai, kuriuos rinkėjai norėtų labai lengvai pamiršti ir atleisti“, – teigia I. Kalpokas.
Kita vertus, aš manau, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, Sinkevičiui dabar tiesesnis kelias yra į nacionalinę politiką, negu į vietos, nes Jonavos mero rinkimų traukinys jau yra nuvažiavęs, bet partijos rinkimų traukinys vis dar laukia stotyje“, – priduria jis.
Galėtų tapti net ministru
Dar prieš Seimo rinkimus, kol teisminiai procesai prieš M. Sinkevičių nebuvo įgavę pagreičio, jam buvo prognozuojama ministro pirmininko kėdė. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių jis pernai buvo išreitinguotas pirmuoju numeriu kandidatų į Seimą sąraše, tačiau kai sulaukė nepalankaus teismo sprendimo ir buvo pripažintas kaltu, M. Sinkevičius atsidūrė sąrašo galė 141 – vietoje.
Tad ar dabar po palankaus LAT sprendimo M. Sinkevičius galėtų tapti jei ne premjeru, tai ministru? Politologai to neatmeta, o I. Kalpokas įvardija ir potencialią ministeriją.
„Prisiminkime, kad vykdomi darbai įsteigti naują ministeriją ir naujai ministerijai reikės ministro. Aš manau, kad mes čia turime žmogų, kuris pirmu numeriu stovi eilėje“, – teigia politologas.
„Aš jį matyčiau kaip vieną iš variantų vadovauti Regionų ministerijai“, – priduria jis.
Savo ruožtu G. Burbulytė-Tsiskarishvili atsargiai vertina M. Sinkevičiaus galimybes siekti nacionalinių postų, bet neatmeta, kad tai įmanoma atlikus savotišką pasitikrinimą – gerai pasirodžius savivaldos rinkimuose, kurie vyks jau po poros metų.
„Politika visgi yra karjeros procesas: iš žemesnių grandžių kylama į aukštesnes ir būtent tą aukščiausią lygį Sinkevičius buvo pasiekęs, kada jau buvo kalbama apie aukščiausius postus. Šis [teisminis] procesas truputį nubloškė atgal ir šią akimirką aš nematau galimybių, kad jis galėtų rimtai pretenduoti į tokias pozicijas, nes šleifas dar ritasi, bet žinant, kad artimiausi bus savivaldos rinkimai (2027 metais), išbandžius jėgas, atstačius savo reputaciją ir visą atliktą politinį įdirbį, manau, kad ateityje galėtų būti. Savivalda bus pasitikrinimas, ar liko pasitikėjimas“, – sako politologė.
Iš pradžių VRK teigė, kad Jonavos rajono mero mandatą praradęs M. Sinkevičius grįžti į mero pareigas be rinkimų negalėtų, o kandidatuoti į netrukus vyksiančius pirmalaikius Jonavos mero rinkimus nebespės, nes baigėsi dokumentų pateikimo terminas. Tačiau ketvirtadienį VRK pranešė, kad grąžina M. Sinkevičiui mero mandatą. Pirmadienį Seimas spręs dėl pirmalaikių Jonavos mero rinkimų atšaukimo.
Ar mes iššūkį Paluckui partijos pirmininko rinkimuose?
Dar vieni rinkimai laukia LSDP viduje – partija rinksis savo pirmininką. Socialdemokratai kalba, kad realiausias kandidatas būtų premjeras Gintautas Paluckas, ir abejoja, ar dabartinė pirmininkė V. Blinkevičiūtė apskritai kandidatuos.
Kyla klausimas, ar partijos vadovo posto negalėtų siekti lyg iš pelenų pakilęs M. Sinkevičius, kurį taip gyrė ir gynė pati V. Blinkevičiūtė. G. Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, mesti iššūkį G. Paluckui būtų neprotingas M. Sinkevičiaus žingsnis.
„Aš manau, kad šiandien tai nebūtų strategiškai teisingas žingsnis. Todėl, kad šiuo metu yra įvykęs susitaikymas visuomenėje ir tarp politinių jėgų, kad praeiname ponios Blinkevičiūtės etapą, jį užverčiame, ponas Paluckas yra premjeru – viskas. Nebent įvyktų kažkas kito. Kol kas tam, kad premjero pozicijos būtų sustiprintos, būtų geriau baltos pirštinės nemesti ir (M. Sinkevičiui – red. past.) neteikti kandidatūros į partijos pirmininkus“, – teigia ji.
I. Kalpokas mano kitaip. Anot jo, nusprendęs kandidatuoti ir surinkęs reikiamą palaikymą, M. Sinkevičius galėtų būti rimtas konkurentas dabartiniam premjerui, kuris, beje, per Seimo rinkimus pralaimėjo savo vienmandatėje.
„Jeigu jis rinktųsi dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, mes jau pradedame matyti, kad Blinkevičiūtė savo autoritetą, kiek jo dar yra likę, pradeda statyti jau už Sinkevičiaus nugaros ir tai būtų tikrai labai rimtas iššūkis Paluckui “, – sako politologas.
Nausėda: teismo sprendimas sukuria naują aplinką Sinkevičiui
LAT sprendimas, išteisinantis vadinamojoje „čekiukų“ byloje nubaustą M. Sinkevičių, sudaro aplinkybes buvusiam Jonavos merui grįžti į politiką, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, šalies vadovas kelia klausimą, kodėl skirtingų instancijų teismai priima tokias skirtingas nutartis – tai, pasak jo, kelia pagrįsta visuomenės nuostabą.
„Žinote, visada tam tikras nusivylimas apima, kuomet matai labai skirtingus skirtingų instancijų teismų sprendimus. Tai reiškia, kad kažko mūsų teisinėje sistemoje trūksta. Ar precedento, ar kažkokios suformuotos politikos. Ir šiuo atveju turbūt žmonėms pagrįstai kyla nusistebėjimas – galbūt kažkas simpatizuoja ponui Sinkevičiui ir galvoja, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas teisingas. Bet kažkas kitas galvoja priešingai, nes galvoja, kad tokiu būdu ponas Sinkevičius išsisuko nuo atsakomybės. Tai visokių tų nuomonių yra ir tai tikrai neprisideda prie visuomenės ramybės“, – LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Bet dabar mes turime tiesiog gerbti paskutinės instancijos teismo sprendimą, kuris be jokios abejonės sukuria naują aplinką ponui Sinkevičiui – jis gali grįžti į politiką. Tokia yra išvada“, – pridūrė prezidentas.
LAT kovo 5 d. nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto buvusio Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Sinkevičiaus „čekiukų“ byla nutraukta: neįžvelgė didelės žalos
LAT trečiadienį paskelbė, kad, paneigdamas ankstesnių teismų padarytas išvadas, konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą.
Kasacinis teismas mano, kad M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso bendrųjų nuostatų pažeidimais, nesilaikymu, už šiuos nustatyta ir drausminė (tarnybinė) atsakomybė.
„Kaltinimai jam buvo pateikti tik kaip savivaldybės tarybos nariui, o didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis nustatytas vertinant visas tuo metu M. Sinkevičiaus pareigas (meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas) ir jo politinį svorį visuomenėje; neatsižvelgta į tai, kad savivaldybėje buvo nustatytas ne tik išlaidų kompensuotinomis pripažinimo mechanizmas, bet ir nepagrįstomis pripažintų ir išmokėtų išlaidų kompensavimo tvarka, ir ja pasinaudota nebuvo. Be to, M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 Eur)“, – paskelbė LAT.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Sinkevičiaus veiksmai neperžengė drausminio (tarnybinio) nusižengimo ribų, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo objektyviai nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad M. Sinkevičiaus veiksmai atitinka piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veikos, pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir jais buvo padaryta didelė neturtinė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai – turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas – nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju buvo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti (nustatyti kontrolės mechanizmų savivaldybėje trūkumai), o jų atsiradus, nebuvo kliūčių juos kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
„Tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta – visos neteisėtai gautos išmokos grąžintos dar iki pradedant teisminį tyrimą“, – paskelbė LAT.
Tai pirmoji LAT išnagrinėta „čekiukų“ byla
M. Sinkevičius prieš pradedant nagrinėti bylą į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 4 tūkst. eurų – kelis kartus didesnę sumą, nei buvo kaltinamas pasisavinus. Jis tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis buvo apmokėtos netyčia.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį ir į nustatytus įstatymu įtvirtinto reguliavimo trūkumus, ištaisytus tik 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vietos savivaldos įstatymo 9, 12, 25 straipsnių pakeitimus, kuriais buvo nustatyta nauja savivaldybės tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama).
Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna ir, svarbiausia, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
„Nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti“, – paskelbė LAT.
M. Sinkevičius anksčiau buvo įvardintas galimu būsimu premjeru, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių pernai buvo išreitinguotas pirmuoju numeriu kandidatų į Seimą sąraše. Tačiau politikas sulaukė nepalankaus teismo sprendimo ir buvo pripažintas kaltu, jis atsidūrė sąrašo paskutinėje – 141 – vietoje.
M. Sinkevičius, kuriam dabar yra 40 metų, 2008–2009 m. ėjo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, 2016–2017 m. buvo ūkio ministru, 2011–2016 m., 2019–2023 m., paskui vėl buvo išrinktas Jonavos meru. 2016–2017 m. M. Sinkevičius buvo ūkio ministras, 2018 m. tapo Lietuvos aeroklubo prezidentu.
Tai pirmoji kasaciniame teisme išnagrinėta „čekiukų“ byla.
Teisininkų bendruomenės nariai sakė laukiantys LAT verdikto, nes jis suformuos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Prokuratūra ir teismai neretai sulaukia kritikos, kad panašiai veikusiems tarybos nariams taikoma skirtinga atsakomybė – vieni nuteisiami baudžiamąja tvarka (moka tūkstantines baudas, netenka pareigų taryboje), kitiems pareiškiami ieškiniai civiline tvarka.
Savivaldybės pinigus naudojo savo šeimos poreikiams
M. Sinkevičaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas buvo konstatavę, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus. Kaltės nepripažinusio mero skundą pernai rudenį Apeliacinis teismas atmetė, o Kauno apygardos teismo paskirta bausmė buvo palikta galioti.
Šioje byloje nustatyta, kad M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės administracijai per ketverius metus pateikė 16 suklastotų išmokų avanso apyskaitų, kuriose nurodė su tarnybinių pareigų vykdymu nesusijusias mobiliojo ryšio, internetinės televizijos ir televizorių įsigijimo išlaidas (iš viso 1 487 Eur) ir šią pinigų sumą neteisėtai pasisavino.
„Byloje surinkti ir apeliacinio proceso metu dar kartą įvertinti įrodymai patvirtino, kad kaltinime nurodytas telefono abonento numeris nebuvo naudojamas tarnybos tikslais (juo naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė, o pats M. Sinkevičius jį naudojo tik šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti). Apeliacinio teismo taip pat neįtikino apeliacinio skundo argumentas, kad avanso apyskaitose išlaidos už internetinę televiziją ir televizorius buvo įrašytos suklydus“, – skelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, M. Sinkevičius neteko mero pareigų.
Kilus įtarimams dėl savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, M. Sinkevičius paskelbė stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, jis taip pat neteko Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo pareigų.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
