„Bus svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo, bus sudaroma teisėjų kolegija“, – BNS sakė Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Evalina Bulkaitė.
Paprastai dėl proceso atnaujinimo sprendžia trijų teisėjų kolegija, atnaujinus procesą klausimą gali svarstyti išplėstinė penkių teisėjų kolegija.
Tai bus sprendžiama artimiausiu metu.
Kaip skelbia naujienų portalas 15min.lt, LVAT vadovui ir kai kuriems teisininkams sukėlė abejonių LVAT praėjusią savaitę priimtas sprendimas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išduoti referendumo parašų lapus Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei.
„Pirmadienį atsišaukiu iš atostogų, skaitysiu dar kartą nutartį, analizuosiu ir svarstysiu galimybę atnaujinti procesą“, – 15min.lt. sakė LVAT pirmininkas. G. Kryževičius konkrečiai nenurodė, kurios tiksliai sprendimo dalys jam kelia susirūpinimą.
LVAT šiuo sprendimu nurodė, kad turi būti galimybė surengti referendumą, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas, ir nutartyje pasirėmė Seime dar tik pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatomis.
Buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, ši dalis ir yra vienintelė, kurią galima pavadinti trūkumu.
„Vienintelis dalykas, kuris, mano požiūriu, tikrai yra kritikuotinas – aš manau, kad nederėtų tiesiogiai remtis Referendumo konstitucinio įstatymo projektu, nes projektas niekada nebuvo teisė ir nėra teisė. Projektas gali būti keičiamas, jį svarstant, neaišku apskritai, ar Seimas jį būtent tokį priims ir ar jį priims apskritai“, – 15min.lt sakė jis.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, teisę paduoti teikimą atnaujinti procesą LVAT pirmininkas turi, tačiau tik išimtiniais atvejais. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra pagrindų atnaujinti procesą, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.
Teismo puslapyje skelbiama, kad proceso atnaujinimas yra „išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų kontrolės forma, kurios metu, tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, dar kartą patikrinamas priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas“.
VRK sprendimą neišduoti parašų rinkimo lapų referendumo iniciatoriam buvo priėmusi, nes nuo liepos 1 dienos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neteko galios Referendumo įstatymas, o Seimas per reguliavimui pataisyti duotą laiką nepriėmė naujo.
Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.
Oficialų sprendimo paskelbimą KT atidėjo metams, tačiau Seimas per tą laiką nepriėmė naujo Referendumo įstatymo ir atėjus liepos 1 dienai senasis įstatymas dėl prieštaravimo Konstitucijai neteko galios.
Naujas konstitucinio Referendumo įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas birželio 30 dieną, prieš pat nustojant galios senajam įstatymui.
LVAT nutartyje konstatavo, kad Referendumo įstatymui netekus galios, o Seimui nepriėmus naujo įstatymo, susidarė teisės spraga ir teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.
„Teisėjų kolegija pabrėžia, kad egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių“, – pažymėjo LVAT.
Todėl teisėjų kolegija, „vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas“, nusprendė taikyti Seime pateikto naujo Referendumo įstatymo projekto nuostatas, ir nurodė VRK išduoti iniciatoriams parašų rinkimo lapus.
