Savo ruožtu Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė tikina, kad procesai vyksta, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Premjerui adresuotame laiške A. Labašauskas pabrėžia, jog būtent Sauliaus Skvernelio pernai kovą sudaryta darbo grupė inicijavo konkursą ir yra atsakinga už kitas memorialo atsiradimui reikalingas procedūras. Menininkas pabrėžia, kad viešai memorialui palaikymą išsakė ir pats premjeras, tačiau už memorialo statybas atsakinga Vilniaus savivaldybė iki šiol nėra gavusi numatytų lėšų, dėl to stringa ir visa virtinė kitų procedūrų, pavyzdžiui, memorialo techninio projekto rengimas, galintis kainuoti apie 30 tūkst. eurų.
„Noriu paklausti, kas pasikeitė Jūsų vertinime ir kodėl procesas yra sąmoningai vilkinamas, jeigu teisinių kliūčių nėra? Mano pasiūlyta skulptūra laimėjo valstybinį konkursą, viešojoje erdvėje teigiama, jog techninis projektas, preliminariai kainuojantis apie 30 tūkst. eurų, turėjo būti parengtas iki vasario mėn. pabaigos. Neformalioje aplinkoje girdžiu raginimą pradėti rengti techninį projektą savarankiškai, mokant iš savo kišenės“, – teigia jis.
Menininkas pabrėžia, jog techninio projekto šiuo metu net ir neįmanoma parengti, nes nėra patvirtintas projektinis pasiūlymas, o pastarojo rengimui sąlygas turi išduoti Vilniaus savivaldybė. Tačiau, anot menininko, savivaldybė ir to padaryti negali, nes ji su Kultūros ministerija nėra pasirašiusi sutarties, kuria savivaldybei būtų suteiktos statytojo teisės. Savo ruožtu Kultūros ministerija, jo žodžiais, negali pasirašyti sutarties, nes nėra gavusi Vyriausybės numatytų lėšų.
„Jaučiuosi tarsi Kafkos romane pilietis K. užstrigęs absurdo pinklėse. Visas darbas, nudirbtas laimėjus konkursą, iki šio momento yra atliktas aukojant savo ir komandos laiką, pastangas ir asmenines lėšas. Klausiu Jūsų, kaip Vyriausybės vadovo - ar valstybės pozicija šiuo klausimu yra priversti kūrėją dirbti be sutarties, įgyvendinant valstybinį atminties projektą iš savo lėšų?“, – laiške S. Skverneliui piktinasi skulptorius.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė BNS pripažino, kad procesai „juda lėčiau, nei norėtųsi“, bet patikino, kad Vyriausybės žadėti 500 tūkst. eurų jau suplanuoti ir šiuo metu lėšų perdavimo klausimai baigiami derinti su savivaldybe.
„Procesas nėra vilkinamas, paprasčiausiai stengiamasi įvertinti visas rizikas, nes klausimas jautrus, suinteresuotųjų yra daug, o patirtis rodo, kad skubėjimas šitoje istorijoje ypač žalingas“, – sakė ji.
Viceministrė pripažino, kad nerimą kelia ir Seimo svarstomas įstatymo projektas, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti Vyčio monumentas. Vyriausybė įstatymui nepritaria.
„Nežinia, kaip baigsis su Seimu. Bet mes, kol niekas neatšaukta, einame savo keliu. Normalu, kad tai kelia nerimą, nes Seimas yra aukščiausia instancija, kuri paveda įgyvendinimą Vyriausybei. Bet šiaip ar taip savivaldybė turės įgyvendinti A. Labašausko memorialą“, – tikino G. Žemaitytė.
Ministerijos skelbtame konkurse geriausia pripažinta „Laisvės kalvos“ idėja kliūna ir paveldosaugininkams – Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai, peržiūrėję pirminius siūlymus, svarstė, kad šis memorialas pakeis aikštės lygų reljefą, o to daryti, anot KPD, negalima siekiant išsaugoti vertingąsias aikštės savybes.
A. Labašauskas tikina, kad visos institucijos, įskaitant Statybų inspekciją ir Aplinkos ministeriją, sutaria, jog „Laisvės kalva“ yra skulptūra ir atitinka nesudėtingo statinio apibrėžimą. Tačiau Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nėra tuo įsitikinęs. Anot jo, pinigai netrukus turėtų pasiekti savivaldybę, bus derinami projektiniai pasiūlymai – tik tuomet bus toliau kalbamasi su paveldosaugininkais.
„Aš negaliu pasakyti, kas tai yra, ar statinys – man trūksta kompetencijos. Reikėtų operuoti ne teisinėmis kategorijomis, o žiūrėti, koks daiktas atsiranda erdvėje, žiūrėti iš tos profesionalios pozicijos. Mano asmenine nuomone, didelis dalykas žaibo greičiu nesisprendžia, reikia tam tikro laiko suvokimui, kas vyksta ir kas turi būti padaryta toje aikštėje“, – teigė M. Pakalnis, paklaustas, ar procesas nėra vilkinamas tyčia.
M. Pakalinis tikina, kad ankstesni pažadai, kad memorialas atsiras dar šiemet, turėtų būti įgyvendinti, nors tuo ir abejoja pats kūrinio autorius. Savo laiške jis taip pat priekaištauja, jog su juo pačiu, kaip konkurso laimėtoju, iki šiol nesudaryta jokia sutartis, tuo metu Seime kelią skinasi idėja įstatymu įtvirtinti galimybę Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio memorialą.
Jo manymu, kad parlamentarų projektas paremtas „melu ir manipuliacijomis, o ne tiesa ir logika“, juo siekiama viešosios nuomonės cenzūros.
„Ar Lietuva iš demokratinės valstybės netaps totalitarine, Seimui priėmus įstatymą dėl viešosios erdvės cenzūros, statant tai, ko pageidauja politikai, o ne oficialų konkursą laimėjusį projektą, kuriame sprendimą lėmė ekspertų komisija ir piliečiai, o taisykles sukūrė Jūsų suburta darbo grupė, kurioje dauguma politikų?“, – klausia menininkas.
Projektas dėl Vyčio Seime inicijuotas, kai Kultūros ministerijai surengus kūrybines dirbtuves dėl laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje komisija nugalėtoju pripažino ne realistinę Vyčio skulptūrą, o mišką ir kalvą primenantį paminklą.
Ministerijos ir ekspertų komisijos sprendimu pasipiktino dalis visuomenės bei politikų, siekusių, kad aikštėje būtų pastatytas Arūno Sakalausko Vytis.
Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki šių metų gruodžio 1-osios. Jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
