Skelbiama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas universitetą grasina paskelbti ekstremistine organizacija. Tai Baltarusijos televizijoje praėjusių metų pabaigoje pasakė propagandistas Igoris Turas.
„Jūs, brangieji, vis tiek atsidursite taške, kai pasirodys įstatymas. Patinka jums ar ne – tai neturi prasmės. Arba sulaužysite įstatymą ir gausite bausmę, arba turėsite laiko atsiimti dokumentus ir išsižadėti“, – per televiziją kalbėjo propagandistas.
A. Lukašenkos pakalikas spjaudosi grasinimais, kad nuo „įstatymo“ neišsisuks nė vienas. Esą nuo šiol kiekvienas EHU studentas, dėstytojas ar kitas šio universiteto bendruomenės narys bus pripažintas priklausantis teroristinei organizacijai.
Neatsiribojus nuo EHU, baltarusių studentams ir dėstytojams grįžimas į tėvynę grėstų realiu įkalinimu, pagal Baltarusijos įstatymus – iki 8 metų. Neabejojama, kad net ir ir nutraukus ryšius su universitetu, visi, kurie buvo nors kiek su juo susiję, būtų stebimi bei persekiojami.
Dalis darbuotojų ir studentų nutraukė ryšius su universitetu
Baltarusijos televizijoje pasirodę grasinimai Vilniuje esantiems dėstytojams ir studentams sukėlė nerimą. Pirminiais duomenimis, privačių grasinimų konkretiems studentams ar dėstytojams nebuvo.
„2023 m. gruodį / 2024 m. sausio mėnesį Baltarusių propagadinėje žiniasklaidoje buvo pasirodę šie grasinimai. Apie privačius grasinimus dėstytojams ar studentams žinių neturime, bet aišku tai sukėlė tam tikrą nerimą universiteto bendruomenėje“, – teigia EHU atstovas žiniasklaidai Vilius Alesius.
Po viešų grasinimų dalis EHU darbuotojų ir studentų ryšius su universitetu jau nutraukė.
„Sutartis nutraukusiųjų studentų skaičius po pirmojo semestro ypatingai nesiskyrė nuo praeitų metų skaičiaus (apie 10). Dėl kelių darbuotojų, kurie išėjo, priežąsčių – negalime sakyti, ar tai buvo įtakota minimų grasinimų“, – nurodo V. Alesius.
Universitetas taip pat neturi duomenų, kad įstaigoje būtų žmonių, kurie bendradarbiauja su režimu.
„Pasireiškus tokiems atvejams, universiteto administracija kreiptųsi į atsakingas LR institucijas ir mielai bendradarbiautų“, – komentuoja V. Alesius.
„Universitetas nerekomenduoja savo bendruomenės nariams keliauti į Baltarusiją, o jeigu tam yra būtinybė (lankyti šeimos narius ir pan.) laikytis visų saugumo priemonių“, – priduria jis.
Grasinimų sulaukia ne pirmą kartą
„Grasinimai paskelbti universitetą ekstremistine organizacija skamba ne pirma kartą. Klausimas, kiek tai rimta. Galbūt iš tikrųjų einama to link“, – sako EHU magistrantams dėstanti kultūros istorikė dr. Rasa Čepaitienė.
Didžiausia įtampa kilo po 2020 m. protestų Baltarusijoje, kai prasidėjus represijoms tūkstančiai baltarusių buvo priversti palikti šalį. Vilnius tapo prieglobsčiu Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir jos kolegoms, žmogaus teisių organizacijai „Viasna“, dėstytojams, studentams ir kitiems nuo režimo bėgantiems piliečiams.
„Matyt, pradėjo labai erzinti režimą. Kadangi tai stiprina universitetą, kuris iki tol, bet jau humanitarinių mokslų programose, susidurdavo su studentų trūkumo problema. Po 2020 m. studentų skaičius beveik padvigubėjo, į kai kurias programas patrigubėjo“, – pasakoja R. Čepaitienė.
Nors universitete dominuoja baltarusiai, čia taip pat mokosi studentai iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Kazachastano. Pastaruoju metu ryškėja tendencija pritraukti studentus iš besivystančių šalių.
Įvardijo, kas nutiktų pasitvirtinus grasinimams
Ką reiškia neįtikti Baltarusijos režimui, EHU studentai ir dėstytojai gerai žino. R. Čepaitienė pasakoja, kad ne vienas jos studentas yra sėdėjęs Baltarusijos kalėjimuose, o viena mergina vos baigusi universitetą buvo suimta dėl dalyvavimo protestuose.
„Kiek man pasakojo baltarusiai studentai ir dėstytojai, kai prasidėjo represijos, jos tapo labai plataus masto. Uždaromos organizacijos, įkurtos dar sovietmečiu. Žmonės, kurie kažkada, galbūt prieš kelis dešimtmečius, dalyvavo aktyvistinėje veikloje, šiandien vien dėl to yra semiami. Darosi visiškai nesaugu ir, žinoma, represijos yra labai rimtos“, – komentuoja R. Čepaitienė.
„Man įstrigo kolegos baltarusio dar iki karo pasakyti žodžiai, kad tai, kas vyksta Baltarusijos kalėjimuose, yra žymiai baisiausi ir blogiau netgi lyginant su Rusija“, – priduria istorikė.
Todėl įstaigos paskelbimas ekstremistine organizacija baltarusiams reikštų prapultį jų tėvynėje.
„Matyt, tokiu atveju universitetas netektų nemažos dalies studentų. Nebent tai bus emigrantai, kurie neplanuoja grįžti, bet tie, kurie saisto save su Baltarusija, bijos. Kita vertus, bet koks publikuotas straipsnis su nuoroda į universiteto puslapį bus laikomas ekstremizmo apraiška, už ką Baltarusijoje žmonės turės didelių problemų“, – sako R. Čepaitienė.
Tikėtis, kad ryšius su universitetu nutraukę asmenys bus palikti ramybėje, naivu. Šiuo metu Baltarusijoje persekiojamos net ir tos organizacijos, kurios su politika neturi nieko bendro. Jos gali kelti įtarimų vien dėl to, kad buria žmones.
„Pretekstas bus atrastas visada, jeigu tik bus noras jį rasti“, – priduria R. Čepaitienė.
Įtarė infiltruotą agentą
EHU bendruomenėje nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją. Savo ruožtu R. Čepaitienė negali įvertinti, kiek kolegų reguliariai grįžta į Baltarusiją, bet pažymi, kad po 2020 m. protestų dauguma bendruomenės narių bijo parvažiuoti į savo šalį.
Įtarimų, kad kai kurie kolegos ar studentai gali dirbti režimui, istorikei taip pat nekilo. Vis dėlto universitete jau prieš kurį laiką tvyrojo įtampa dėl galimai studentais prisidengusių Baltarusijos tarnybų agentų.
„Prieš gerą dešimtmetį sklido kalbos, kad yra kiekviename kurse yra infiltruotas studentu prisidengęs agentas. Vieną kartą man tikrai kilo įtarimas. Tai buvo grupės seniūnas, kariškos išvaizdos ir manierų vaikinas. Patys studentai traukė pečiais ir šnabždėjosi, kad čia gali būti žmogus iš struktūrų – labai keistai atrodė tokio tipo žmogus paveldosaugoje.
Anksčiau su studentais darydavome neformalius susitikimus kavinėje. Kai organizavome viena iš tokių susitikimų, tas vaikinas pradėjo elgtis labai keistai: lakstė, vis skambino. Buvo keistas judėjimas per tokį, mano akimis, nekaltą susibūrimą“, – prisimena R. Čepaitienė.
Tačiau tokių asmenų, anot istorikės, vienetai. Dauguma EHU studentų ir dėstytojų, jos teigimu, yra korektiški, malonūs ir režimui nepataikaujantys žmonės.
„Stebėdama viešąją erdvę kartais matau labai stereotipinį vertinimą. Lietuviai dažnai nežinodami į baltarusius žiūri atsargiai, bijodami litvinistų, kurių irgi pasitaiko, bet tai labiau išimtis iš taisyklės. <...> Manau, kad mes žmogiškai turėtume padėti žmonės, kurie yra realiai persekiojami, susiduria su represijomis. Pagal savo galimybes juos paremkime arba bent jau stenkimės pažinti, neturėdami išankstinių nuostatų, kad visi yra tik už Putiną arba Lukašenką. Kaip ir kiekvienoje valstybėje, yra visokių žmonių“, – sako R. Čepaitienė.
Pasitraukė rektorius
Ketvirtadienį iš pareigų pasitraukė universiteto rektorius K. Rybinskis. Jis rektoriumi paskirtas 2023 m. balandžio 3 d.
Kaip nurodo V. Alesius, rektorius pasitraukė „dėl artimo šeimos nario sveikatos pablogėjimo“. Universitete dirbantys šaltiniai nurodė, kad apie išėjimą rektorius EHU bendruomenę informavo iš anksto. Apie pokyčius vadovybėje laišką parašė ir universiteto Valdančiosios tarybos pirmininkas Andrius Kubilius.
Tiesa, pranešimai apie K. Rybinskio pasitraukimą pasirodė iškart po grasinimų EHU paskelbti ekstremistine organizacija.
Šiuo metu rektoriaus pareigas laikinai eina buvęs kancleris Vilius Šaudauskas. Naują rektorių tikimasi paskirti šių metų rudenį.
EHU šiuo metu mokosi ir 44 Ukrainos piliečiai, tačiau apie jiems skirtus grasinimus universiteto vadovybė žinių neturi.
ELTA primena, kad EHU yra privatus universitetas, kuris 1992 metais buvo įsteigtas Minske. Vėliau Baltarusijos valdžia aukštąją mokyklą uždarė.
Prieš 20 metų universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.
2019 metais Lietuvos Vyriausybė universitetui suteikė specialųjį statusą – pripažino kaip veikiantį egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.
Žvalgyba: režimas verbuoja diasporos atstovus
Baltarusijos specialiųjų tarnybų akiratyje yra ir į Lietuvą gyventi persikėlę šios valstybės piliečiai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.
„Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema“, – rašoma ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje.
VSD vadovas Darius Jauniškis teigė matantis rimtų kontržvalgybinių grėsmių, susijusių su Lietuvoje esančiais baltarusiais.
„Mes manome, kad tie piliečiai, kurie yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar dirbę valstybės institucijose, įmonėse ar strategiškai reikšmingai sektoriuose, jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką“, – sakė VSD vadas.
„Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų gyventi čia ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pridūrė D. Jauniškis.
Anot jo, pernai iš patikrintų 122 tūkst. Baltarusijos, Rusijos ir kitų piliečių, 1 415 buvo įvardyti kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui.
VSD vadas abejojo, ar nuolat į Baltarusiją keliaujantys, bet į Lietuvą sugrįžtantys piliečiai yra ignoruojami Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekviena yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – teigė D. Jauniškis.
„Mes per šitą prizmę matome didelį pavojų, kad, matyt, nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis tam tikriems ar darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – kalbėjo jis.
