Svarbiausias Lietuvių Tautinio Centro (toliau - LTC) tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas ir puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
LTC, reaguodamas į kelių, kosmopolitiškai bei antitautiškai nusiteikusių, Seimo narių siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 170 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas), kuriame siūloma griežtinti LR BK 170 straipsnyje numatytas sankcijas ir kriminalizuoti veikas, už kurias šiuo metu numatyta administracinė atsakomybė, pareiškia, kad baudžiamoji atsakomybė remiantis visuotinai priimtais baudžiamosios teisės principais ir baudžiamosios teisės teorija, yra ultima ratio („paskutinė priemonė“), kuri gali būti taikoma tik tais atvejais, kai jokiomis kitomis teisėtomis priemonėmis nebegalima pasiekti teisėtų tikslų.
LTC pažymi, kad LR BK 170 straipsnyje numatyti ir pataisomis siūlomi ribojimai nėra proporcingi siekiamam teisėtam tikslui, nes minėtas straipsnis ir siūlomos jo pataisos nepagrįstai suvaržo žmogaus teises ir laisves, kurios yra neatsiejamas demokratinės visuomenės pagrindas – nuomonės reiškimo laisvės ribos yra susiaurintos iki tokio lygmens, kad lietuviškų tautinių-patriotinių pažiūrų viešas reiškimas galės būti prilygintas tautinės nesantaikos kurstymui.
Manome, kad įstatymo projekto rengėjų pateiktas aiškinamasis raštas, kuriuo įstatymo projekto rengėjai grindžia LR BK 170 straipsnio pataisų reikalingumą, yra iš esmės Lietuvos Respublikos visuomenę šmeižiantis ir iškreiptai pateikiantis tikrovę. Aiškinamasis raštas remiasi nepagrįstais teiginiais, kad pastaruoju laikotarpiu ypač padažnėjo nusikalstamos veikos, padarytos rasiniais, nacionalistiniais, antisemitiniais, kitais ksenofobiniais ar diskriminacinio pobūdžio motyvais ir paskatomis, tačiau nepateikta statistika, nesulyginta su bendromis nusikalstamumo tendencijomis.
Tuo tarpu mūsų nuomone šiuo metu Lietuvoje nepagrįstai keliama isterija dėl kiekvieno veikos fakto, padaryto prieš „kitokius“. Dėl kiekvieno „kitokio“ asmens diskriminavimo atvejo, kurie kaip taisyklė yra pavieniai, sukeliama valstybinio masto isterija, į kurią įsitraukia net Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tuo tarpu masiškai pasikartojantys nusikaltimai prieš Lietuvos Respublikos piliečius, šių isteriją keliančių jėgų ir kitų valstybinių institucijų yra ignoruojami. Stengiamasi, kad „kitokie“ Lietuvoje turėtų specialias, didesnes teises į teisinę gynybą, negu visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Valstybinio mąsto isterijos keliamos tik dėl globalizacijos jėgoms reikiamų klausimų. Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisės bei jų interesai yra ignoruojami, geriausiu atveju nustumiami į trečiaeilę vietą.
Aiškinamajame rašte matomi tyčinio Lietuvos Respublikos institucijų klaidinimo požymiai. Numanomas klaidinimo tikslas – pakirsti Lietuvos tautinę ir valstybinę tapatybę, proteguoti Sorošo ir kitų globalistų brukamą „atviros visuomenės“ aferą, kuri toli gražu nėra visuotinai priimtina, kaip bando įteigti aiškinamojo rašto sudarytojai. Ši afera suinteresuotų korporacijų yra proteguojama visame pasaulyje egoistiniais sumetimais, siekiant pakirsti valstybių tapatybę ir valstybinę nepriklausomybę, apgaulės būdu įteigti pakeisti konstitucines santvarkas ir perimti tų valstybių ir visuomenių kontrolę į savo rankas.
Taip pat aiškinamajame rašte akcentuojami tik „kitokie“ - kitos rasės, kitos tautybės, netradicinės orientacijos žmonės. Apie tai, kad persekiojami ir mūsų rasės, ir mūsų tautybės, tradicinės orientacijos asmenys, net neužsimenama. Tuo tarpu tiek spaudoje, tiek internete yra nemažai konkrečių pavyzdžių, kurie yra sukurti „kitokių“, niekinančių Lietuvių Tautą bei tradicines Tautos vertybes. Ši veika taip pat atitiktų LR BK 170 straipsnyje numatytas veikas, tačiau prieš juos nesiimama jokių priemonių.
Aiškinamajame rašte nacionalizmo sąvokai primetamas neigiamas šovinizmo sąvokos turinys. O šovinizmas kaip reiškinys ir motyvas niekinti ir diskriminuoti tautines, rasines, religines, lytinės orientacijos grupes iš viso neminimas (nutylimas). Paaiškiname, kad nacionalizmo esmė yra meilė savo Tėvynei, Tautai, o šovinizmas – kitų niekinimas ir diskriminavimas. Įstatymo projektą rengusius Seimo narius, atsižvelgiant į jų visuomeninę ir politinę patirtį, ir jų patarėjus sunku įtarti sąvokų turinio nežinojimu. Tai yra arba tyčinis nacionalizmo sąvokos iškraipymas ir menkinimas, arba čia atsiliepia iškreipta sovietinė nacionalizmo sąvokos samprata, primetant jam neigiamą atspalvį, kuomet visi patriotiniai tautų siekiai ir veiksmai buvo vadinami buržuaziniu nacionalizmu.
Taip pat pabrėžiame, kad vadovaudamiesi šiomis sugriežtintomis LR BK pataisomis, galės sėkmingai dangstyti savo veiklą tautinių, religinių, lytinės orientacijos ar kitokio grupinio identiteto pagrindu sukurtos ir veikiančios nusikalstamos, kriminalinės, antivalstybinės, antikonstitucinės grupuotės, siekiančios diskriminuoti visas tautines, religines, rasines grupes, o ne kurią nors vieną. Šioms šovinistinėms ar kosmopolitinėms grupuotėms būtų sudaromos specialios sąlygos veikti ir teisėtai persekioti prieš jas kovojančias visuomenines, tautines, patriotines, pilietines jėgas. Tačiau žinių apie rasiniais, tautiniais, religiniais, seksualinės orientacijos pagrindais organizuotos nusikalstamos ar net antikonstitucinės grupuotės veiklos ir organizavimosi pagrindų paviešinimas jos advokatų gali būti traktuojamas kaip neapykantos kurstymas prieš tą žmonių grupę.
Primename gerb. Seimo nariams, kad Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Konvencijos 10 straipsnis įtvirtina nuomonės ir išsireiškimų laisvę; tai yra numato, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nepaisant valstybės sienų ir netrukdant valstybės pareigūnams. Nuomonės reiškimo laisvė yra laikoma viena iš svarbiausių sąlygų demokratinės visuomenės bei atskiro individo vystymuisi. Lietuvos Seimo nariams reiktų taip pat atsiminti, kad šios nuostatos yra taikomos ne tik “informacijai” ar “idėjoms”, kurios yra palankios ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir „tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar atskirą jos dalį. Tai tarnauja pliuralizmo, tolerancijos bei plačių pažiūrų formavimui, be kurių nėra demokratinės visuomenės”.
Įstatymo projekte siūlomos sąvokos niekur nėra apibrėžtos ir leidžia traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn netgi ir už teisėtus asmenų ir organizacijų veiksmus, už kuriuos jokia teisinė administracinė ar baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma Lietuvių Tautos sukurtoje Lietuvos Valstybėje. Įstatymo projektas siūlo kriminalizuoti ne tik asmens minties, tikėjimo, informacijos skleidimo teises ir laisves, bet ir lietuviškas tautines-patriotines pažiūras ir veiklą bei tokių tikslų siekiančių lietuviškų organizacijų kūrimą Lietuvos Valstybėje prilygina pavojingiausiems nusikaltimams, už kuriuos taikoma griežčiausia - laisvės atėmimo - bausmė.
Prigimtinių žmogaus teisių, būtinų demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje, suvaržymas ir panaikinimas reikštų ne tik bendrųjų žmogaus teisių bei laisvių suvaržymą, bet ir visos Lietuvių Tautos nacionalinės kultūros, tautiškumo bei patriotinių idėjų degradaciją ir naikinimą. Toks baudžiamosios atsakomybės griežtinimas apriboja žmogaus teises būti patriotu, skleisti lietuvybės idėjas, Lietuvą paverčia valstybe be lietuviškos kultūros, papročių ir tautinių idėjų.
Manome, kad siūlomų pataisų įtvirtinimas yra akivaizdus siekis sunaikinti lietuvybę, o žmonės, išdrįsę galvoti ir viešai išsakyti savo nuomonę, bus sodinami į kalėjimus - visai kaip sovietinės diktatūros laikais. Tada žmonės buvo uždaromi į psichiatrines ligonines, siekiant izoliuoti asmenis nuo visuomenės, kad jų niekas nematytų ir negirdėtų.
Lietuvos Valstybę 1918 m. ir dar kartą 1990 m. atkūrė būtent nacionalistai-patriotai, siekdami apginti Lietuvos Valstybės ir Lietuvių Tautos pilietinius bei tautinius interesus. Gerb. Seimo nariai, apeliuodami į Jūsų patriotinius jausmus, prašome neleisti mūsų Valstybę paversti mūsų pačių diskriminavimo įrankiu, kur tik „kitokie“ turės išskirtines teises, bus teisiškai neliečiami, nežiūrint to, kad dažnai būtent „kitokie“ (tą rodo daugumos Europos valstybių patirtis) ne tik kad negerbia tautos-šeimininkės tradicinių vertybių, tautinio paveldo, būdo ir papročių, bet ir stengiasi primesti savo. 2009 m. birželio 23 d. svarstyme prašome nepritarti siūlomam įstatymo projektui.
Lietuvių Tautinio Centro valdybos pirmininkas Mindaugas Šimkūnas
Papildomos nuorodos:
XP-3247 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323981
XIP-248 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335663
Įstatymo projekto rengėjų pateiktas aiškinamasis raštas :
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323982
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D O S
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 170 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (XP-3247)
2009 m. gegužės 27 d., Vilnius
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=345176
***********************************************************
O štai kas iš tikrųjų "reguliuoja" ir vadovauja Lietuvai, kaip mes turime gyventi ir tvarkytis savo namuose:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:328:00 55:0058:LT:PDF
