Priėmus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, aiškėja Vyriausybės siekiai perduoti dalį darbo rinkos mokymo centrų funkcijų darbdaviams. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija mano, jog dėl to ženkliai sumažės darbo rinkos lankstumas, suprastės mokymo kokybė, žmonės bus rengiamai tik konkrečiai darbo vietai.
Dėl galimų pavojų LSDP frakcija pasikvietė Socialinių reikalų ir darbo ministrą Donatą Jankauską, Švietimo ir mokslo viceministrą Vaidą Bacį bei kelių mokymo centrų vadovus. „Po susitikimo aiškėja, jog siekiama bedarbių mokymą organizuoti tam tikroje darbovietėje, tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio pasirašant trišales sutartis, o darbdaviui įsipareigojant po profesinio mokymo įdarbinti bedarbį į sutartyje sulygtą darbo vietą. Iš vienos pusės, sveikintina, jog siekiama darbdavio ir bedarbio bendradarbiavimo. Kita vertus, šis variantas tinka tik ribotam skaičiui darbdavių, kurie įsipareigotų nestabilios ekonomikos laikotarpiu metams įdarbinti asmenį be
bandomojo laikotarpio galimybės“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Pasak frakcijos lyderio, į darbo rinkos mokymo sistemos modernizavimą buvo investuotos milžiniškos ES lėšos. Jei tolesnė mokymo centrų veikla nebus užtikrinta, lėšas teks grąžinti Briuseliui. Kas prisiims atsakomybę? Iki
šiol suaugusiųjų profesiniu mokymu užsiimantys centrai negauna biudžetinio finansavimo, veikia rinkos sąlygomis, konkuruodami dėl valstybinių ir privačių užsakymų. Dabar siekiama centrus sujungti su profesinio mokymo
įstaigomis. Labai skirtingų savo teisiniu statusu, finansavimu, veiklos pobūdžiu, mokinių kontingentu profesinio mokymo sistemų sujungimas gali atsiliepti mokymo kokybei.
Buvusi ilgametė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dabar Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė sako, jog ES vykdomas atvirkštinis procesas.
„ES užimtumo politikos gairėse didelis dėmesys skiriamas bedarbių mokymui. O Lietuvoje bedarbių mokymas visiškai neadekvatus išaugusiam bedarbių skaičiui. Darbdaviams trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, nes profesinis
mokymas vyksta mažomis apimtimis. Nedarbas auga, o mokymo apimtys sumažėjo net 60 proc. Gal tai naujas požiūris į savo bedarbius – “visi jie nori būti išlaikytiniai" – tegul emigruoja svetur? Kitos ES šalys mokymo centrų
skaičių sunkmečiu padidino, Lietuva elgiasi atvirkščiai", – sako europarlamentarė V.Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų nuomone, sveikintina, kad siekiama trišalio bendradarbiavimo, kad bandoma pritraukti darbdavius, tačiau negalima sunaikinti mokymo centrų. Profesinis mokymas Lietuvoje turėtų būti finansuojamas kaip ir kitas mokslas – vidurinis ar aukštasis. Jei trūksta valstybės biudžeto lėšų, galima panaudoti kitų šaltinių, pvz.: Europos Sąjungos struktūrinių ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondų lėšas.