Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė pirmadienį teigė, kad antradienį rengiamame mitinge prieš aukštojo mokslo reformą LSAS nedalyvaus. Tuo metu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) noras mitinguoti po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi neatslūgo.
„Mes nedalyvausime. Todėl, kad iš esmės labai svarbu yra, kad reforma vyktų ir mes pernelyg jautriai reaguojame į bet kokį bandymą stabdyti pačią reformą, bet iš kitos pusės labai svarbu, kad ji vyktų kokybiškai. (...) Kol yra tariamasi ir kol ministras sutinka taisyti reformos klaidas, jau dabar padarytas, arba eiti į kompromisus. Aš nematau dar kol kas preteksto daryti tokius mitingus“, - pirmadienį kalbėjo I. Vareikytė.
„Konkrečiai rastas sprendimas dėl informacinės bazės abiturientams kūrimo, dėl audito, kuris sutarta, kad ateity turi būti", - sakė I. Vareikytė. Ji pridūrė, kad sutarta „taisyti rotacijos sistemą studijų krepšelio atžvilgiu“.
Šiuo metu svarstomame Mokslo ir studijų įstatyme numatoma, kad abiturientas krepšelį gauna dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praranda, jei jo vidurkis yra 2 balais žemesnis už bendrą.
„Mes svarstytume tam tikrų mechanizmų dar tikslinimą, kas leistų (rotaciją - BNS) padaryti sklandesnę ir labiau priimtiną studentams, įskaitant ir studentų motyvacijos stiprinimą, bet konkrečių formuluočių šią minutę neturime. Konstatavome, kad kompromiso siekimas yra vienas iš svarbių taškų“, - pirmadienį po susitikimo su studentų atstovais sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, paklaustas, ar ministerija keis poziciją dėl studijų krepšelio gavimo dvejiems metams.
Anot ministro, rastas sutarimas su LSAS dėl stipendijų pertvarkymo tvarkos, įskaitant socialinių stipendijų atskyrimą nuo skatinamųjų. G. Steponavičiaus teigimu, taip bus išvengta atskirose aukštosiose mokyklose pasitaikančių piktnaudžiavimų, kai pinigai, skirti stipendijoms, yra panaudojami kitoms aukštųjų mokyklų reikmėms.
Tuo metu LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė po susitikimo su ministru patvirtino, kad LAMPSS neatideda antradienio mitingo, ir kritikavo visą reformą iš esmės.
„Manome, kad šita mokslo ir studijų siūloma sistema iškreipia visą esmę ir Lietuvos jaunimas išeis su krepšeliais ubagaudami, pasiimdami paskolas, ir po to jas atidavinėdami visą likusį gyvenimą. Todėl, kad šiai dienai mokslas tampa mokamas ir tik mokamas. Aišku, kad dauguma žmonių, kurie baigė kaimo mokyklas, ne tokias prestižines, negali gauti papildomo mokymo, kad jų vidurkiai būtų geri, turės imti paskolas, o tos paskolos yra didžiulė nelaimė visiems Lietuvoms žmonėms“, - kalbėjo ji.
Anot jos, universitetai negali tapti viešąją įstaiga, nes tada studijos esą pabrangtų - atsirastų 19 proc. pridėtinės vertės
mokestis. Taip pat studijų kokybė esą nė kiek nepagerėtų, nes studentas, dvejiems metams gavęs krepšelį, jos teigimu, nesimokytų.
G. Steponavičius savo ruožtu pabrėžė, kad studentai bus finansuojami labiau, o tai esą reiškia, kad ir dėstytojai gaus daugiau pinigų.
„Kuomet mes pristatome, kad valstybė ženkliau nei ankstesniais metais - 100 proc. finansuos 21 tūkst. nemokamų studijų vietų, kad tame tarpe yra ir didesni atlyginimai tiems patiems dėstytojams, tuo nelabai tikima arba sakoma, kad tai nepagrįsta informacija“, - kalbėjo ministras.
Jo teigimu, tose aukštosiose mokyklose, kurios sugebės pritraukti daugiau studentų, dirbs inovatyviai ir bus orientuotos į kokybę, dėstytojai uždirbs daugiau.
„Aš manau, kad su šita tvarka mes nebefinansuosime tokių studijų programų ir tokių dėstytojų, kurie ilgus dešimtmečius iš apipelijusių konspektų skaito paskaitas ir neduoda jokios pridėtinės vertės studentams“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Ministro nuomone, iki gegužės vidurio bus paskelbta, kokios programos yra nekokybiškos, o šios informacijos viešas skelbimas esą bus naudingas studentams priimant sprendimą dėl studijų. Aukštosios mokyklos, jo teigimu, turės peržvelgti siūlomas programas.
Švietimo darbuotojai, studentai ir moksleiviai antradienį rengiamoje protesto akcijoje ketina reikalauti G. Steponavičiaus atsistatydinimo. Protestuotojai nepatenkinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūloma aukštojo mokslo reforma - neva ketinama naikinti aukštųjų mokyklų autonomiją, planais jas privatizuoti, iš pradžių paverčiant viešosiomis įstaigomis, siūloma paskolų sistema, studento krepšeliu. Anot jų, naudos iš reformos esą būtų tik bankams.
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narės Virginijos Apanavičienės teigimu, mitinguoti leidžiama 7 tūkst. žmonių.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui. Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba būti atleisti nuo paskolos grąžinimo.
ŠMM vasario gale paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims.
Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3 tūkst. 361 iki 18 tūkst. 854 litų.
Naująją Mokslo ir studijų įstatymo redakciją Seimas svarstys pavasario sesijoje.
