Po Seimo narių kreipimosi LRT sulaukė prodiuserių priekaištų dėl laidų atrankų. LRT vadovai tai vadina konkurso pralaimėtojų nuoskaudomis, o politikų klausimus sieja su žurnalistų kritika. Nevyriausybininkai sako, kad viešumo srityje LRT galėtų skelbti daugiau duomenų, lygiuodamiesi į britų transliuotojo BBC pavyzdį.
Į redakcijos ir administracijos darbą nesikiša
Šią savaitę 66 Seimo nariai LRT Tarybai pateikė 45 klausimus, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, LRT vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Iniciatoriai sako norintys išsiaiškinti, ar tinkamai išleidžiami valstybės pinigai, ir prašoma tos informacijos apie finansus, kurios nepavyko gauti Seimui pateiktoje LRT Tarybos ataskaitoje.
LRT Tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis sako, jog atsakymai gali būti parengti per kelias savaites. Jo teigimu, didelę jų dalį galima rasti įstatymuose.
„Į tuos klausimus labai nesunkiai atsakytų Seimo narių padėjėjai ir patarėjai, bet ką padarysi – mūsų klausia, mes rinksimės po darbo. Aš manyčiau, kad mūsų kompetencijos klausimai yra vidinės tvarkos, organizavimo, viešųjų pirkimų, bet, pavyzdžiui, klausimai dėl posėdžių tvarkos rengimo, dėl tarybos narių atlyginimo, dėl deklaravimo tvarkos - viskas yra parašyta įstatymuose“, – sakė LRT Tarybos pirmininkas.
Jis taip pat sakė esantis nustebęs, kad finansiniais LRT klausimais susidomėję Seimo nariai nepaklausė apie LRT laidų turinį.
„Man užkliuvo šitas dalykas, kad iš 45 klausimų nė vieno nėra apie laidų turinį. Tai mane šiek tiek nustebino. Gal iš mandagumo buvo galima paklausti, preambulėje parašyti... Ir tie pirkimai yra, švelniai tariant, susiję su laidų turiniu, tai pirmiausia norėtųsi galvoti, ar ten labai komercinis turinys, ar ten Lietuvos šimtmetis nėra atspindimas – nežinau, kur dar daugiau jis yra, negirdėjau apie tą Lietuvos šimtmetį, tik Prezidentūroje vakar ir LRT“, – svarstė jis.
Pasak Ž Pečiulio, dabartinė LRT Taryba laikosi nuostatos nesikišti į nacionalinio transliuotojo administracijos darbą.
„Taryba skiria generalinį direktorių, jo pavaduotoją. Mūsų atsakomybės yra numatytos įstatyme, į redakcinę politiką, į administracijos darbą tiesiogiai mes negalime kištis. Matydami tam tikras tendencijas, mes galime svarstyti. (...) Kad mes svarstytume paėmę vieną laidą ar nurodinėtume administracijai, ką daryti – to nėra, mūsų nuomonės labiau kaip žiūrovo“, – teigė Ž. Pečiulis.
Apie aplinkybes, kuriomis sudaromos sutartys su konkrečiomis prodiuserinėmis kompanijomis, taryba, Ž Pečiulio aiškinimu, žino tik bendrai, o į programos sudarymą taip pat nesikiša.
„Egzistuoja komisija, kuri svarsto, yra tvarkos ir nei Taryba, nei tiesiogiai administracija nesikiša į tos komisijos veiklą. Mes tikriname jos sudarytą konkursinę lentelę“, – sakė jis.
Taryba, pasak jo, įvertina, ar sudaryta eilė atitinka procedūras ir nėra nusiskundimų.
„Nemanau, kad LRT Taryba turėtų būti ta institucija, kuri koreguotų programų tinklelį“, – sakė Ž. Pečiulis.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius teigė, jog LRT Taryba spręs dėl atsakymo Seimo nariams pagal įstatymus. Pasak jo, dalis atsakymų į parlamentarų klausimus yra ir LRT ataskaitoje už 2016 metus, kurios Seimas kol kas nepatvirtino.
Prodiuseris: konkursai - dūmų uždanga
Tuo metu televizijos laidų prodiuseris Saulius Bartkus šią savaitę LRT konkursus pavadino „tam tikrų grupių sandoriais“.
„Apie LRT konkursus. Man nekyla jokių abejonių, kad tai iš anksto suderinti tam tikrų grupių sandoriai. Skelbiami konkursai tik dūmų uždanga“, - feisbuke parašė bendrovės „Be tabu“ direktorius S. Bartkus.
Prodiuseris dalijosi savo patirtimi, kai dalyvavo laidų konkurse.
„Kvalifikaciniam konkurso etapui dokumentus pridavėme vasario 22 dieną. Tuo parodydami, kad turime technikos, patirtį, kad yra kvalifikuotų žmonių gebančių kurti laidas. Pačiam konkursui paraiškas pateikėme kovo 23 dieną. Gegužės 25 dieną gavome atsakymą su projektų reitingavimo rezultatais.
Viena iš laidų pateko į dešimtuką. Ir viskas. Tyla. Ir staiga vakar lapkričio 8 dieną iš LRT ateina laiškas, kuriuo pranešama apie įmones, su kuriomis yra pasirašytos sutartys naujam sezonui. Kai sezonas jau senai prasidėjęs! Kai vyrai kalė plaustus, gaminosi atributiką, kūrė naujų laidų vinjetes ir kitus parengiamuosius darbus dar net nepaskelbus konkurso rezultatų! Sutapimas tai ar ne? Manau, kad formalus laiškelis buvo atsiųstas tik prasidėjus skandalui dėl LRT veiklos ir finansinio skaidrumo“, - nurodo S. Bartkus.
Be to, anot S. Bartkaus, atsiųstame sąraše išvardytos ne visos kompanijos su kuriomis pasirašytos sutartys dėl laidų kūrimo: „Laidas matome telike, o sąraše jų nėra. Tačiau yra sutartis su VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru. Parašyta, kad projektas finansuojamas ne LRT lėšomis, tačiau ar tikrai? Gražu, kai visažistės ir kosmetologės kuria nacionaliniam transliuotojui laidas“.
S. Bartkus BNS teigė, nusiskundimų turi daug prodiuserių, tačiau daugelis jų nenori gadintis santykių su LRT administracija, tad nelinkę viešai apie tai kalbėti.
Paklaustas, ar neketina kreiptis į LRT Tarybą, prodiuseris sakė ją laikąs „neįgalia“
„Man atrodo, kad LRT Taryba dabartinėje situacijoje, nepabijosiu pavartoti to žodžio - bet tai yra impotencinė Taryba, neįgali, nei dėl turinio, nei dėl kažkokių kitų dalykų. Nenoriu gaišti laiko, aš turiu darbų“, - kalbėjo S. Bartkus.
Jo nuomone, LRT direktoriaus A. Siaurusevičiaus reakcija į parlamentarų klausimus užsimenant apie galimą politikų kerštą dėl žurnalistų darbo - nuspėjama.
„Čia gana užprogramuota - mus puola dėl to, kad mes neįtinkame politikams. Viskas. (...) Galbūt. Bet klausimų daug, juk tai valstybės lėšos - dėl technikos įsigijimų, laidų įsigijimo, nuomos. Aš puikiai visa tai įsivaizduoju, visą tą košę, kuri gai būti ten užvirta“, - kalbėjo S. Bartkus.
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis BNS teigė, jog šiemet pretenzijų dėl vykdytos laidų atrankos nebuvo gauta.
„Mes kiekvienais metais skelbiame laidų konkursus pagal tą patį Vyriausybės nutarimą, kuris nesikeitęs daugelį metų. (...) Konkursas ir šiemet įvyko, jis yra pasibaigęs. Yra laikas reikšti oficialius pastebėjimus, šiuo atveju - pretenziją. Tai tokios pretenzijos nebuvo gauta laiku, tai nelabai norėčiau komentuot, ką dabar kažkas rašo feisbuke. Tokie rašinėjimai rodo, kad galbūt žmogus pats supranta, kad kažką praleido, o tokiam geram atlikėjui kaip S. Bartkus užimti dešimtą vietą, matyt, irgi nėra labai malonu, bet tai žmogiška. Visada laimėtojų yra mažiau, negų tų kurie pralaimi. Jei dalyvauja kei šimtai dalyvių, laimi keliasdešimt, tai natūralu, kad visada yra daugiau tų , kurie nepatenkinti“, - kalbėjo R. Paleckis.
LRT ataskaita - Kultūros komitete
Seimo Kultūros komitetas yra pradėjęs svarstyti LRT Tarybos metinę ataskaitą, tačiau kol kas jos nėra patvirtinęs. Ataskaitos svarstymą žadama tęsti sulaukus atsakymų į parlamentarų klausimus.
Opozicinių konservatorių atstovas Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis stebėjosi, kodėl klausimus LRT Tarybai formulavo ne Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, vykdantis parlamentinę kontrolę: „Matyt, Kultūros komiteto pirmininkas nepasitiki komiteto narių kompetencija ir nusprendė šį tyrimą patikėti savo tiesioginiams partiniams pavaldiniams“.
Tuo metu kitas Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas teigė, jog į esminius klausimus LRT atstovai atsakė jau pirmuose ataskaitos svarstymuose komitete. O 66 parlamentarų pasirašyti klausimai LRT Tarybai „daugiau auditinio pobūdžio“.
„Kadangi dalyvavau LRT ataskaitos pristatyme ir man atrodė viskas aišku, veiklos kokybė tikrai tenkina ir klausimai pakankamai detaliai atsakyti. Tai aš neprisidėjau prie tų parašų. Kolegos nori smulkiai išsiaiškinti tuos ūkinius finansinius dalykus, jie turi tokią teisę. Bet realiai LRT atlieka jam priskirtą funkciją, o tokia mikrovadyba užsiimti, nežinau, ar Seimo nario pareiga. Bet teisę kolegos turi, ir neabejoju, kad LRT pateiks tuos atsakymus“, - BNS sakė A. Gelūnas.
„Valstiečių“ atstovas Seimo Audito komiteto narys Arvydas Nekrošius aiškino, jog klausimų dėl LRT lėšų naudojimo bei atskaitomybės anksčiau turėjo ir kitų Seimo komitetų nariai, todėl nuspręsta neapsiriboti vieno komiteto paklausimu.
Konservatorė Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė teigė mananti, jog išsamiau aiškintis LRT finansinius klausimus turėtų imtis ir Seimo Audito komitetas. Šis komitetas, anot jos, anksčiau nėra gavęs prašomos LRT audito informacijos.
„Iki 2015 metų LRT audituodavo Valstybės kontrolė ir mes kaip komitetas gaudavome susipažinti su ta informacija, kadangi tai valstybės pinigai. Dabar situacija yra tokia, kad LRT samdo nepriklausomą auditą, moka pinigus, kai komitetas užklausė informacijos - ji nebuvo pateikta. Toks dalykas atrodo keistokai, taip neturėtų būti. Aš manau, kad tikrai vertėtų pasiaiškinti tuo aspektu, kad jei tai yra valstybės pinigai, tai turėtų būti viskas vieša ir neturėtų būti kokių nors paslapčių“, - BNS kalbėjo A. Bilotaitė.
S. Muravjovas siūlo lygiuotis į BBC
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas S. Muravjovas įspūdingu pavyzdžiu vadina britų visuomeninio transliuotojo BBC ataskaitas.
„Man vienas geriausių skaidrumo pavyzdžių yra BBC - Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas. Pavyzdžiui, jų svetainėje rasite informacijos apie metines finansines ataskaitas, valdybos atlyginimus su atskirai išskirtais priedais, administracijos, redaktorių, autorių atlyginimus, lengvai galėsite suprasti, kiek korporacija kasmet išleidžia kiekvienam savo kanalui. Taip pat galima paprastai sužinoti, kiek korporacija kasmet išleidžia kiekvienam savo kanalui, kokią dalį turinio pagal sritį užima prodiuserinių įmonių laidos arba - kokias vaišes, dovanas gavo BBC darbuotojai“, - BNS sakė S. Muravjovas.
„Taip pat gali gauti informaciją apie klausytojų ir žiūrovų patariamąsias tarybas ir visas BBC padarytas klaidas bei jų taisymus. Labai norėčiau, kad ir mūsų nacionalinis transliuotojas būtų kitų minimas kaip gerasis skaidrumo pavyzdys“, - pridūrė TILS vadovas.
Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
