Antradienį pasirašytas LRT raštas su atsakymais į beveik pusšimtį klausimų paskelbtas lrt.lt tinklalapyje. 66 Seimo nariai beveik prieš mėnesį LRT tarybos teiravosi apie nacionalinio transliuotojo vykdomus viešuosius pirkimus, prodiuserinių kompanijų kuriamų laidų atrankas, darbuotojų atlyginimus, LRT tarybos darbo specifiką ir kitus su skaidrumu susijusius aspektus. Atsakymus pateikė ne taryba, o LRT administracija.
LRT nurodo, kad negali pateikti parlamentarų prašomos LRT išorės veiklos audito ataskaitos dėl sutartyje su auditą atlikusia įmone „nurodytų griežtų konfidencialumo sąlygų“, bet patikinama, kad visos audito rekomendacijos įgyvendintos. Kaip pavyzdžiai pateikiami parengti įvairūs tvarkos aprašai, sustambinta LRT struktūra atsisakant smulkių padalinių, tiesioginių vadovų, sustiprintas televizijos ir radijo bendradarbiavimas, pradėtas taikyti metinis darbuotojų veiklos vertinimas ir t.t.
Dalis sutarčių – su LRT laidų vedėjų įmonėmis
Seimo narių prašymu LRT pateikė apie 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą. Jame – tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, tačiau nenurodyti jokie kiti duomenys, pavyzdžiui, kas jų savininkai, kokios paslaugos buvo teiktos, kokia jų trukmė, sumos. LRT teigia to negalinti padaryti dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų.
Tarp sutartyse dažnai minimų įmonių pavadinimų – LRT dirbančio žurnalisto Edmundo Jakilaičio vadovaujama „Media 3“, atlikėjo Žilvino Žvagulio „Zuzi muzika“, prodiuserio Rolando Skaisgirio įmonė „Videometra“, Lenkų informacijos centras Vilniuje „Inforum“, renginių organizavimo įmonė „Rijeka“, LRT laidų vedėjo Andriaus Tapino įmonė „Media Matrix“, „Viena planeta“ ir kitos. Su LRT bendradarbiaujančių prodiuserių sąraše – ir LRT laidą „Auksinis protas“ vedančio Arūno Valinsko šeimos įmonė „Valius“, įvairios valstybinės, koncertinės įstaigos, teatrai, sporto organizacijos, mokymo įstaigos, tarp jų – ir kritikos dėl skaidrumo stokos sulaukęs Karaliaus mindaugo profesinio mokymo centras.
2016-aisiais LRT teigia pati rengusi 22 programas, dar 15 laidų kūrė nepriklausomi prodiuseriai, 17 – LRT kartu su prodiuseriais. Pasak LRT, kai kurių prodiuserinių kompanijų televizijos laidų rengimui galėjo būti naudojami LRT resursai – tai daryti, anot LRT, leidžia vidiniai dokumentai. 2016-aisiais tarp ne LRT rengtų laidų buvo A. Tapino „Pinigų karta“, E. Jakilaičio laidos „Nacionalinė ekspedicija“, „Dėmesio centre“, „LRT forumas“, taip pat laidos „Nematoma Lietuvos istorija“, „Karinės paslaptys“ ir kitos. Tarp bendrų su prodiuseriais laidų – „Klauskite daktaro“, „Istorijos detektyvai“, „Kas ir kodėl“, „Auksinis protas“, „Duokim garo“ ir kitos.
LRT pažymi, kad teisės aktai ne tik nedraudžia, bet ir skatina pirkti laidas iš nepriklausomų kūrėjų. Pavyzdžiui, cituojama Visuomenės informavimo nuostata, jog bent 10 proc. televizijos laiko turi būti skirta nepriklausomų kūrėjų kūriniams. Kartu nurodoma, kad su LRT rengiamų laidų vedėjais sutartyse numatytas draudimas „be išankstinio televizijos administracijos vadovų sutikimo bendradarbiauti ar dirbti kitose žiniasklaidos priemonėse, būti jų savininku, bendraturčiu, tačiau tokios nuostatos netaikomos neetatiniams LRT vedėjams, dirbantiems prodiuserinėse kompanijose“.
Dalis programų tvirtinama be atrankos
LRT nurodo, kad atrenkant programas vadovaujamasi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o prieš 15 metų patvirtintu Vyriausybės nutarimu bei 2015-aisiais LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus patvirtintomis supaprastintų pirkimų taisyklėmis. Anot LRT, taisyklėse numatyti kriterijai – programos aktualumas LRT televizijos programoms, projekto perspektyva, plėtojimo galimybės, taip pat „idėjos originalumas ir kūrybinė kokybė, kūrybinės grupės patirtis ir reputacija“.
Kartu LRT pripažįsta, kad dalis prodiuserinių laidų 2013-2017 metais buvo atrinkta be konkurso, neskelbtinų derybų būdu, nes tai leidžia minėtas 2003-ųjų Vyriausybės nutarimas. LRT vėl neįvardija konkrečių prodiuserinių kompanijų ar prodiuserių, tik patikina, kad visi jie anksčiau yra dalyvavę atrankose ir sutartys su jais be konkursų sudarytos „jei ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai būtų nepriimtini“. LRT patvirtino, kad būta ir atvejų, kuomet su konkursą laimėjusia įmone ar įmonėmis nebuvo pasirašyta sutartis, bet konkrečių motyvų, kodėl tai padaryta, nenurodo.
Atsakyme tai pat pateikiamas ir už LRT viešuosius pirkimus organizacijoje atsakingų asmenų sąrašas. Penki iš aštuonių komisijos narių yra televizijos atstovai (tarp jų – LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas, naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis), taip pat trys LRT administracijos padalinių vadovai, įskaitant LRT direktoriaus pavaduotoją Rimvydą Paleckį. Komisijos veiklą prižiūri pati LRT, rengtų konkursų rezultatus tvirtina LRT taryba.
LRT Tarybos posėdžiai nebetransliuojami dėl techninių kliūčių
Seimo nariai teiravosi ir dėl LRT tarybos darbo viešumo. Pažymima, kad teisės aktai LRT tarybai suteikia teisę rengti uždarus posėdžius ir neskelbti viešai, kas buvo aptarta, o viešinti tik nutarimus. Taip pat nurodoma, jog 2011-aisiais transliuoti LRT Tarybos posėdžius atsisakyta dėl mažos auditorijos ir „technologinių trikdžių“ nusprendus, kad „yra ir kitų būdų informuoti visuomenę apie LRT tarybos darbą“.
Klausimuose taip pat teirautasi, kada kultūrinė ir šviečiamoji informacija viešinama už užmokestį ar kitą atlygį, kada – nemokamai. Pasak LRT atstovų, A. Siaurusevičius yra apibrėžęs reikalavimų „esminius aspektus“, dėl nemokamo informacijos skelbimo sprendžia programų rengėjai, o dėl barterinių mainų – padalinių vadovai. Visais kitais atvejais, kaip teigiama, už tokios informacijos viešinimą yra imamas mokestis.
Rašte nurodyta, jog trijų LRT radijo stočių (LRT, LRT klasika ir LRT Opus) programų rengimui pernai, anot transliuotojo, naudoti tik vidiniai resursai bei skirta apie 1 mln. eurų, trijų televizijos kanalų (LRT, LRT „Kultūra“ bei LRT „Lituanica“) – beveik 12,5 mln. eurų, iš jų - 6,8 mln. eurų sudarė išlaidos prodiuserinių kompanijų turiniui.
Visos LRT grupės programų kūrimas 2016-aisiais atsiėjo 47 proc. nacionalinio transliuotojo pajamų. Taip pat įvardyta, kad LRT radijuje dirba 102 asmenys, įskaitant 28 techninius darbuotojus, lrt.lt portale – 18, televizijoje, rengiant visų trijų programų laidas – 233, iš jų – 55 techniniai darbuotojai.
LRT darbuotojų vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias - 3765 neatskaičius mokesčių. Tačiau konkrečių atlyginimų LRT atsakymuose nepateikia, tikindami, jog to negali daryti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
LRT šiuo metu valdo tris televizijos, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, šiemet – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama, išskyrus kultūrinę ir šviečiamąją informaciją, LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
