„Instituto požiūriu, labai svarbi fiskalinė drausmė, kai turime sugrįžtančius Mastrichto kriterijus: 3 procentų BVP deficito ribojimą ir 60 procentų BVP skola. Žiūrint į metų biudžetą džiugu, kad kriterijai išliko griežtu orientyru. Aišku, premjerės paminėtas 2,9 procento deficitas yra labai arti ribos ir gali atrodyti gąsdinantis“, – ketvirtadienį BNS sakė R. Simonaitytė-Mikulė.
Jos manymu, 2024 metų biudžeto projektas yra apgalvotas įvertinus ir tai, kad kitais metais Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.
„Labai yra tvarus biudžeto planavimas rinkimų kontekste“, – teigė R. Simonaitytė-Mikulė.
LLRI ekspertė pastebi, jog Vyriausybė atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastabas dėl finansavimo šaltinių valstybės prioritetams: „Labai svarbu užtikrinti, kad toms prioritetinėms valstybės sritims būtų užtikrinti tvarūs finansavimo šaltiniai. Tai vienas tokių dalykų, kuriuos pernai akcentavo Valstybės kontrolė – 2023 metų biudžete nebuvo numatyti tvarūs finansavimo šaltiniai“.
Institutas taip pat palankiai vertina Vyriausybės siūlomas pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir filmų gamybai.
„Gerai, kad tos nuostatos bus pratęstos ir kartu su biudžetu priimtos, tai neša geras perspektyvas ekonomikos ateičiai ir įmonių veiklai“, – BNS sakė R. Simonaitytė-Mikulė.
Ekspertė tikisi, kad priimant kitų metų biudžetą bus gerai apgalvoti įvairūs Seimo ir prezidentūros pasiūlymai, jie bus įvertinti atsižvelgiant į galimą mažesnį pajamų surinkimą 2024 metais.
„Šiemet reikia viską daryti atsargiai ir apgalvotai, pirmiausiai atidėti prioritetiniams tikslams, o nenumatytas išlaidas planuoti labai atsargiai ir apgalvotai (...) Pajamų surinkimas kitais metais gali būti šiek tiek mažesnis dėl lėtesnio ekonomikos augimo, tvarumo rizikos kyla iš tol kad infliacija slopsta, mokesčių surinkimas galbūt šiek tiek mažės ir tų ilgalaikių įsipareigojimų padengimas gali būti mažesnis“, – kalbėjo R. Simonaitytė-Mikulė.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.
