Liustracijos komisija šiuo metu studijuoja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą vadinamąją Šatrijos bylą, kurioje buvusi žemės ūkio ministrė Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimiera Prunskienė pripažinta nebendradarbiavusi su sovietų slaptąja tarnyba KGB.
Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas pirmadienį BNS sakė, jog bylą gavo tik pats nuvykęs į teismą ir įrodęs, kad turi teisę dirbti su slapta informacija.
Komisijos vadovas neprognozavo, kiek laiko truks bylos tomų skaitymas. Jis tik prisipažino, kad nuostabą sukėlė faktas, jog išteisinamasis sprendimas K. Prunskienės byloje priimtas praėjus dešimčiai metų po Lietuvos aukščiausiojo teismo nuosprendžio, kuriuo politikė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB.
Pasak A. Urmono, Liustracijos komisijos užduotis - išsiaiškinti, ar tuomet, t.y. išteisinant K. Prunskienę, jau nebuvo suėjęs senaties terminas šiai bylai.
Rugsėjo viduryje Liustracijos komisija pranešė, kad teismas nebegali peržiūrėti galimo K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB bylos, nes Civilinio proceso kodeksas numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų.
Tuomet A. Urmonas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje jau praėjo daugiau nei penkeri metai po Vilniaus apygardos teismo sprendimo.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Nepaisant to, Liustracijos komisija tuomet pranešė nagrinėsianti naujai paskelbtus duomenis apie galimą K. Prunskienės bendradarbiavimą su KGB.
Rugsėjį LNK televizija parodė ištrauką iš 1991 metais Italijoje K. Prunskienės duoto interviu, kuriame politikė dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakojo, kaip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti“, - įraše sako K. Prunskienė.
Jis sakė esą slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu dabartinė žemės ūkio ministrė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, kad jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.
Tuo metu istorikas Arvydas Anušauskas tvirtino, kad slapyvardžius KGB leisdavo pasirinkti tik asmenims, savanoriškai sutikusiems bendradarbiauti su šia sovietų represine struktūra.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K. Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau 2003 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas, persvarstęs bylą, pareiškė, kad nėra įrodymų, jog K Prunskienė sąmoningai slapta bendradarbiavo su KGB.
