Balandį Liustracijos komisijai vadovauti ėmęs teisininkas Algimantas Urmonas Alfa.lt sakė gavęs kitų komisijos narių mandatą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti jų parengtas buvusių KGB bendradarbių bylas ir nuspręsti, ar asmuo buvo slaptas saugumo agentas, ar ne.
„Visuotinai žinoma, kad kriminalines bausmes skiria tik teismas. Teisių (buvusiems KGB bendradarbiams ribojama teisė eiti tam tikras pareigas – Alfa.lt) apribojimai prilygsta kriminalinei bausmei. Tokią bausmę gali skirti tik teismas. Jokia kita institucija negali to daryti, – teigė M. Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas. – O pagal dabar galiojantį įstatymą mes (Liustracijos komisija – Alfa.lt) pripažįstame asmenį sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau bylai atsidūrus Europos Žmogaus Teisių teisme beveik šimtu procentu garantuota nesėkmė. Nesinori dirbti į šiukšlių dėžę.“
Nors Europos Žmogaus Teisių teismas (EŽTT) yra pripažinęs, kad Lietuva pažeidė žmogaus teises, ribodama buvusių KGB darbuotojų įsidarbinimą kai kuriose privačiose struktūrose, naujasis Liustracijos komisijos pirmininkas mano, kad tas pats principas galioja ir valstybės tarnybai.
„Sąmoningo bendradarbiavimo nustatymas yra kaltės pripažinimas, o tą padaryti gali tik teismas. Prašysime geranoriško teismo supratimo, kad pasižiūrėtų pagal teisės principus, ne pagal įstatymą. Esame kryžkelėje: ar dirbti, ar nebedirbti“ , – kalbėjo A. Urmonas.
Anot jo, Liustracijos komisija išnagrinėtų ir parengtų visą medžiagą teismui, būtų ieškovu bylose, bet verdiktą, ar asmuo slapta bendradarbiavo su KGB, ar ne, priimtų teismas. Pašnekovas prisipažino, jog teismui nesutikus imtis tokio darbo, liustracijos procesas įstrigtų.
„Atsidurtume aklavietėje. Komisija turi juodo darbo, bet tai tebus vidinis darbas. Galime nagrinėti bylas, parengti sprendimų projektus ir laukti, kada bus priimtas tinkamas įstatymas“, – teigė A. Urmonas.
Reikia specialių teisėjų
Teisininkas taip pat svarstė, kad vadinamąsias liustracijos bylas turėtų nagrinėti šioje srityje besispecializuojantys teisėjai.
„Įrodymų vertinimas šiose bylose yra subtilus dalykas, šios bylos skiriasi nuo kitų kategorijų bylų, –- tikino A. Urmonas. – Teisėjai turi suvokti ir mokėti vertinti veiksmus, kurie buvo daromi toje epochoje. Jaunas žmogus, teisėjas nesuvoks daugelio dalykų. Tokiam vertinimui reikia specialių žinių apie KGB veikimo būdus, apie informacijos kodavimą“
Anot jo, reikia mokėti įvertinti situacijas, kai, pavyzdžiui, nesama tiesioginių rašytinių įrodymų apie agentų veiklą, bet yra duomenų apie jam duotą užduotį, lankymąsi tam tikruose objektuose ir pan.
Rengs naują įstatymą
Per vasarą teisininkas ketina parengti naują Liustracijos įstatymo projekto redakciją. Tačiau jis sutiko, kad žinant ankstesnes batalijas šiuo klausimu dokumento priėmimas gali užtrukti.
A. Urmonas sakė Vilniui apygardos administraciniam teismui siūlysiąs vadovautis Konstitucija. „Ji numato, kad jeigu koks nors įstatymas prieštarauja Konstitucijai, reikia vadovautis konstitucinėmis nuostatomis“, – tvirtino jis.
Naujojo pirmininko prašymu Liustracijos komisijos nariams išdalyta Vilniaus apygardos administraciniame teisme pralaimėtų bylų analizė. „Kiekvienas komisijos narys gavo tą apibendrinimą, kad galėtų vadovautis juo, kaip reikia formuluoti argumentus, jog tam tikras moralinis bendradarbiavimo faktas virstų teisinių faktu, – sakė jis. – Pasitaiko atvejų, kai ir komisijai, ir Valstybės saugumo departamento darbo grupei aišku, jog žmogus bendradarbiavo, bet tų žinių paverti teisiniais argumentais nepavyksta.“
Menkavertes bylas stumia į eilės galą
Tris valandas trečiadienį posėdžiavusi Liustracijos komisija trumpai buvo supažindinta su gautais prisipažinimais, turimomis bylomis, tačiau visų peržiūrėti nespėta. Pasak A. Urmono, dabar atrinkta vos dešimt rimtesnių bylų tolesniam nagrinėjimui.
„Yra tokių menkaverčių prisipažinimų. Pavyzdžiui, komisija yra gavusi moteriškės laišką, kad į ją buvo kreipęsis KGB darbuotojas dėl jos buto panaudojimo konspiraciniams tikslams. Bet po šio vizito ją netrukus ištiko insultas, kai moteris grįžo iš ligoninės KGB darbuotojas persigalvojo ir nutarė, kad nebereikia to buto. Moteris parašė norėdama, kad komisija pripažintų, jog ji nebendradarbiavo“, – pasakojo komisijos vadovas.
A. Urmonas teigė stengsis, kad Liustracijos komisija daugiausia dėmesio skirtų rimtoms byloms, o menkavertės esą gali palaukti.
„Būdavo atvejų, kai žmonės vyko į užsienį, sutiko bendradarbiauti, rašė ataskaitą. Bet tai tebuvo smulkūs informacijos tiekėjai. Daugiau jie nieko ypatingo nedarė, nėra informacijos, kad dėl jų veiklos niekas nenukentėjo. Manau, tos bylos gali palaukti, – svarstė pašnekovas. – Noriu orientuotis į rezultatą. Mus turėtų dominti bylos, kurių veikėjai dabar yra tokioje socialinėje ekonominėje ir teisinėje erdvėje, kur gali daryti sprendimus, įtaką, užima kokias nors pareigas.“
Tikrieji agentai jaučiasi saugūs
Pasak A. Urmono, didžiausia problema aiškinant slaptus agentus – tušti archyvai. Jo manymu, dėl to, kad ilgalaikės įtakos agentų bylos išvežtos į Maskvą ir yra neprieinamos leidžia tiems žmonėms dabar saugiai jaustis.
„Ir dabar valdžioje yra žmonių, apie kuriuos esama operatyvinės medžiagos, kad jie bendradarbiavo su KGB. Tuo įsitikinusi ir komisija, ir darbo grupė, bet įrodyti neįmanoma. Tai tik moralinis įsitikinimas. Negalime apie juos net šnekėti“, – prasitarė Liustracijos komisijos vadovas.
Jis teigė, kad komisijos siekis turėtų būti pirmiausia išaiškinti tokius žmones ir neprileisti jų prie sprendimų priėmimo. „Dabar Lietuvoje yra krizinė situacija, o tie žmonės savo sprendimais gali pagilinti tą krizę“, – grėsmę apibūdino pašnekovas.
Dėl rezervininkų neturi nuomonės
Paklaustas, ar į savo rengiamą įstatymo projektą įrašys buvusius KGB rezervininkus, teisininkas prisipažino dar nežinąs.
„Manau, kad juos reikia diferencijuoti. Vienas statusas – tų, kurie buvo kadriniai KGB darbuotojai, kitas – tų, kurie baigę aukštąsias mokyklas buvo priskirti KGB rezervui, bet jokių darbų neatliko. Bet nesu detaliai susipažinęs su ta problema. Nežinau, kas tie žmonės“, – sakė jis.
Tačiau A. Urmonas palaikė prezidento Valdo Adamkaus siūlymą numatyti dar vieną prisipažinimo laikotarpį buvusiems sovietų saugumo bendradarbiams.
Liustracijos komisija neveikė maždaug metus, kai iš pareigų atsistatydino jos pirmininkė Dalia Kuodytė. Vėliau jos pavyzdžiu pasekė kiti komisijos nariai.
Šių metų balandį baigta formuoti nauja Liustracijos komisija. Joje – tik vienas senbuvis, teisininkas Petras Ragauskas. Be jo ir A. Urmono už slaptų KGB bendradarbių išaiškinimą atsakingoje institucijoje dirbti pradėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Jūratė Marcinkevičienė, Generalinės prokuratūros prokurorė Rita Vaitekūnienė bei Valstybės saugumo departamento pareigūnas Vytas Lengvenis.
Jūratė Skėrytė
