Ilgametę darbo patirtį turinti specialistė patvirtino, kad kenčiančių nuo trumparegystės daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.
„Normalu, pasaulinės tendencijos pasiekia ir mus. Tą akivaizdžiai įrodo tiek didėjantis optikų skaičius, tiek išaugęs pacientų skaičius“, – sakė ji.
Gydytojos pastebėjimu, nors įprasta, kad didžiausias trumparegystės augimas stebimas vaikystėje ir iki paauglystės (panašiai iki kokių 15-os metų amžiaus) kaip ir turėtų stabilizuotis, nuo šios ydos žmogus nėra apsaugotas bet kuriuo amžiaus tarpsniu.
„Vėlesnis nei vaikystė etapas, kada ypač nukenčia akys, ir didėja trumparegystės rizika, yra kai jaunuoliai pradeda intensyviai dirbti kompiuteriais. Nuolatinis darbas iš arti kompiuteriu gali „užauginti“ 1–2 dioptrijas, net jei iki tol žmogus nebuvo trumparegis. Paprasčiausiai ištisai dirbant prie kompiuterio po kiek laiko prireikia akinių žiūrėti į tolį“, – konstatavo R. Sirtautienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad jau suaugusiems žmonėms intensyvus darbas iš arti, ypač sėdėjimas prie išmaniųjų telefonų „augina“ trumparegystę.
„Taigi tikrai negalima teigti, kad jau sulaukus 20-ies trumparegystė neišsivystys. Realiai nuo to nėra apsaugoti ir vyresni žmonės, aišku kai ji pasireiškia tokiame amžiuje, ji būna nedidelė“, – kalbėjo gydytoja.
Tačiau kartu ji pridūrė, kad esama klaidingo įsitikinimo, kad tie, kurie yra trumparegiai, sulaukę kokių 40-ies nesusidurs su amžine toliaregyste.
„Taip, trumparegiams, turintiems nedaug, t. y. 1–3 dioptrijas, skaitymui akinių nereikia. O tie, kurie iki tol gerai matė į toli, po 40-ies metų dažniausiai turi skaityti su akiniais“, – aiškino oftalmologė.
Kas blogiau – laikas prie telefono ar kompiuterio?
Paprašyta įvardyti pagrindines priežastis, kodėl trumparegystė taip sparčiai progresuoja, gydytoja neslėpė, kad tai didžiąja dalimi yra civilizacijos kaina.
„Deja, realybė yra tokia – kuo visuomenė labiau išsivysčiusi ir kompiuterizuota, tuo joje daugiau trumparegių. Be abejo, turi savo vietą ir genetika, dar iki galo nėra įrodyta, kuris šių veiksnių – genetika ar aplinkos įtaka – yra labiau lemiantis.
Aišku, dažnai veikia abu dalykai. Pavyzdžiui, jei abu tėvai trumparegiai, beveik garantuotai šią refrakcijos ydą turės ir vaikas. Tačiau ji dar labiau progresuos, jei nuo mažens daug laiko praleis prie ekranų. Juo labiau genetinio polinkio gali ir nebūti, bet buvimas prie ekranų vėlgi trumparegystę pagilins“, – aiškino oftalmologė.
Visgi R. Sirtautienė neslėpė, kad didelis akmenukas čia krenta ir į tėvelių daržą.
„Formuojant tinkamus įpročius tikrai galima sustabdyti trumparegystės atsiradimą ar bent ją atitolinti, jei ji yra progresuojanti. Ir čia yra pagrindinis tėvų nuopelnas. Klausimas, ar jie nori ramybės sau įdavus vaikams telefoną, ar jie nori ramybės, kad vaikas užaugs gerai matytų“, – akcentavo gydytoja.
Paklausus, ar pelnytai šiandien didžiausiu akių gadintoju laikomas telefonas, oftalmologei teliko su tuo sutikti.
„Jei prieš keliolika metų akcentavome, kad labiausiai kenkia televizorius, tačiau jau seniausiai įrodyta, kad televizorius yra mažiausia blogybė, nes tuomet yra žiūrima į tolį. Iš esmės visas „blogumas“ yra ne pačioje technologijoje, o kokiu atstumu ja naudojamės.
Taigi, jei reikėtų rikiuoti prietaisus pagal blogumą akims, tai būtų taip: telefonas, planšetė, kompiuteris, televizorius. Realiai, jei yra būtinybė pasinaudoti kažkokia informacija, geriausia būtų, jei tai pavyktų padaryti naudojantis kompiuteriu, kuris būtų prijungtas prie televizoriaus ekrano, t. y. kad būtų kuo iš toliau. O į telefoną žiūrime įkišę nosis, nutolę vos 20 cm atstumu, o tai yra didžiausia blogybė“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Progresavimo nuspėti neįmanoma
R. Sirtautienė paguodė, kad nors ir gyvename technologijų amžiuje, moksliškai įrodyta, kad buvimas gryname ore, šviesoje stabdo trumparegystės progresavimą.
„Tai vėlgi būtų priskiriama prie minėtųjų aplinkos veiksnių. Viena vertus, natūralu, kad būnant lauke nesinaudojama telefonais. Bet yra moksliškai įrodyta, kad tai jei ir neapsaugo nuo trumparegystės, tai bent sulėtina jos vystymosi tempą.
Neatsitiktinai daugiau trumparegystė progresuoja žiemą, kai mažiau laiko praleidžiama šviesoje, lauke, o daugiau – prie įvairių ekranų“, – pastebėjo ji.
Oftalmologė kartu priminė, kad trumparegystės gydymo nėra, nes tai laikoma ne liga, o refrakcijos yda.
„Tačiau didelio laipsnio trumparegystė yra liga, nes tada atsiranda pakitimai ir akių dugne, vystosi naujadarinės kraujagyslės. Bet pasakyti, kuriam žmogui ji progresuos iki tokio lygio, o kuriam – ne, neįmanoma“, – kalbėjo R. Sirtautienė.
Kada akiniai – būtini
Nors esama tokio mito, kad esant šiek tiek susilpnėjusiai regai akinių geriau kuo ilgiau nenešioti, neva tai tik dar labiau pablogina regėjimą, gydytoja skubėjo jį paneigti.
„Taip, neretai pasitaiko, kad sako „štai, nenešiojau akinių, viską mačiau, o užsidėjau ir nieko nematau“. Taip, tol, kol žmogus nenešioja akinių, jis mato. Tačiau žmogaus smegenys realiai nebežino, kaip galima iš tikrųjų matyti. Taigi kai nusiėmęs akinius jis mato taip pat blogai, kaip ir prieš tai, smegenys žino, kad galima matyti geriau. Taigi tai daugiau psichologinis momentas“, – aiškino R. Sirtautienė.
Paklausta, ar yra griežta rekomendacija, kiek dioptrijų susilpnėjus jau būtinai reikalingi akiniai, gydytoja atsako paprastai – tada, kai žmogus nemato.
„Jei žmogus vairuoja ir mato mažiau nei 80 procentų, natūralu, kad tokiu atveju akinius įsigyti reikia anksčiau. Bet jei kalbėsime apie kokį biuro darbuotoją, kuris nevairuoja, ir jo kasdieniai poreikiai apsiriboja artimąja regėjimo aplinka. Jei vaikas pradeda daryti klaidas, nes nemato, kad parašyta ant lentos, tai taip pat akivaizdus rodiklis, kad akinių būtinai reikia“, – patarė gydytoja.
Pasiteiravus, kokia gi būtų svarbiausia taisyklė norint kuo ilgiau išlaikyti aštrią regą, oftalmologė pabrėžė, kad svarbi visapusiškai sveika gyvensena, tačiau ypač svarbu yra leisti akims darbo metu pailsėti. Tai aktualiausia ilgai prie kompiuterių dirbantiems žmonėms.
„Yra labai paprasta 20/20/20 taisyklė, kuri iššifruojama taip: reikia kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti 20 metrų į tolį. Tai tikrai neužima daug laiko ir nė vienas darbdavys dėl to neišvarys iš darbo.
Kitur kaip tik yra įdiegiamos specialios programos kompiuteriuose, kad kas 20 minučių žmogus būtų priverstas pažiūrėti į tolį. Yra net tokių, kur kompiuteris užgęsta kas 20 minučių, kad žmogus nukreiptų akis nuo kompiuterio. Be abejo, ne mažiau svarbi tinkamai įrengta darbo aplinka, sėdėsena, geras apšvietimas“, – patarė gydytoja.
