Išankstiniais departamento duomenimis, pernai registruota daugiau kaip 9,5 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, kurie sudarė 17,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
8,7 tūkst. iš šių atvejų buvo nesunkūs sveikatos sutrikdymai, 654 – grasinimai nužudyti ar terorizavimas. Taip pat registruoti 63 seksualinės prievartos atvejai, 38 sunkūs sveikatos sutrikdymai, 13 nužudymų ir aštuoni pasikėsinimai nužudyti.
Iš 5 tūkst. 611 asmenų, įtariamų ar kaltinamų smurtu artimoje aplinkoje, 90 procentų yra vyrai. Daugiau kaip pusė jų – 30–49 metų amžiaus. Tarp smurtu artimoje aplinkoje įtariamų ar kaltinamų asmenų buvo 34 nepilnamečiai.
Daugiau kaip pusė smurtu šeimoje pernai įtartų ar kaltintų asmenų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (24 proc.) – pagrindinį, 10 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 9 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
Beveik pusė asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, per 60 procentų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.
Smurtu artimoje aplinkoje laikomas smurtas prieš šeimos narius, drauge gyvenančius asmenis.
Pavasario sesijoje Seimas turėtų imtis svarstyti vadinamąją Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris.
Šios konvencijos šalininkai sako, kad visuomenę reikia šviesti apie netradicinius lyčių vaidmenis, pavyzdžiui, jog moteris nebūtinai yra namų šeimininkė, o vyras – finansinės gerovės šeimoje kūrėjas.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
