„Dėl papildomų asignavimų iš biudžeto buvo įvairiausių prašymų iš statutinių organizacijų, tai policijos, saugumo institucijų, migracijos departamento, bet lėšų atsirado tik Valstybės saugumo departamentui. Visa kita buvo nukreipta į žvyrkelių programą. Tai apie 20 mln. eurų. Bet kai supranti, kad tik 15 km galima asfaltuoti, tai tik parodymas, jog tema svarbi. Tas matydavosi ir jų veikloje opozicijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.
„Tikruosius prioritetus pamatysime, kai biudžetas bus perskirstomas kitais metais ar jau bus formuojami tolimesni biudžetai“, – vertino jis.
Praeitą savaitę 2025 m. biudžeto projektą koregavusi naujoji Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui. Iš viso skirtingoms sritims buvo paskirstyta 42 mln. eurų.
Taip pat politikas paminėjo, kad nors naujoji valdžia kritikavo praeitos Vyriausybės suformuotą biudžetą, jų pasirinkimas projektą keisti minimaliai parodo, jog lėšos skirstytos tikslingai.
„Bet valdantieji reiškia, kiek turėdami galimybę revizuoti, bet neatrado sričių, kur netikslingai paskirti pinigai ar per daug kažkam nukreipiama. Tai rodo, kad ankstesnės Vyriausybės biudžetas atsakingai formuotas, laikytasi visų įsipareigojimų ir korekcijai erdvės atsirado Europos Komisijai pagerinus mūsų BVP augimo prognozę“, – sakė jis.
„Turime istorinį balsavimą, kad biudžetas surinko 111 balsų“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025 – 2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
