Lietuva neturi gerų diplomatų.Gaila ir gėda...

parduodu nama netoli kauno 867203393

Kai beprotybė tęsiasi ilgesnį laiką, jos paranoinės formos gali būti labai įvairios. Dažnai pavojingos aplinkiniams. Na, o tiesos sakymas yra demokratijos privilegija. Net jei ta tiesa šiandien atrodo priešlaikinė. Jokių "priešlaikinių" tiesų nebūna. Ji arba yra arba jos nėra.

LR prezidentė atkreipė dėmesį į terorizmo požymius Rusijos agresyviuose veiksmuose prieš Ukrainą. Rusijos "kovaliovai" tai įvertino, kaip Rusijos pavadinimą teroristine valstybe. Tokios formuluotės paviešinimas negali būti malonus Rusijos liaudžiai, tačiau jis gali priversti ją susimąstyti ar tikrai tokių minėtų požymių nėra. Nuo mąstymo šiaip jau einama link išvadų. O jos gali turėti svarbią įtaką tiems demokratijos proveržiams, kurie pradeda po truputį reikštis Maskvos aikštėse ir gatvėse. Tame V.Putino režimas mato didžiulį pavojų sau. Jai Ukraina su kitų šalių pagalba sėkmingai pradės kurti padorų gyvenimą savo šalyje, tai toks pavyzdys labiausiai padėtų pačiai Rusijos visuomenei susivokti. Nuo tokio supratingumo iki noro eiti padoriu keliu atstumas nedidelis. Tada dainos žodžiai "Ar nori rusai karo?" vėl galėtų tapti prasmingi... Šiuo metu demokratiniai daigai Rusijoje taip trypiami, kad net nėra kam tą dainą priminti ir paklausti...

Apverkiančių padėtį Ukrainoje - į valias, o siūlančių ką konkrečiai daryti daug kartų mažiau. Galima jausti tam tikrą pasididžiavimą Lietuva, kuri nebodama Kremliaus grasinimų ir "bausmių" vėl atsidūrė dėmesio centre. Nuostolių dėl tokio aktyvumo patiriame, tačiau nieko nedarant galėtų būti dar blogiau. Tada eksporto galimybių ar vežėjų verslo netektys galėtų pasirodyti ne tokios ir svarbios, jei "žali žmogeliukai" pasirodytų rusakalbiuose rajonuose. Taip, Lietuva yra donorystę gaunanti šalis. Gyvename su viltimis, kad ateityje sugebėsime patys spręsti savo ekonomines problemas. Tačiau toks būvis neuždraudžia sirgti už į bėdą patekusią Ukrainą. Galime kaltinti ją "už prasnaustus metus", tačiau turime suprasti ir Rusijos darytos įtakos žalą. Žiniasklaidoje jau prabilta plačiau ir apie tai.

Dar būtų reikšmingiau, jei situacija Rusijoje būtų plačiau nagrinėjama pasauliniame kontekste. Rezgimas pinklių trečiam pasauliniam karui nėra tik koks miražas. Rusijos imperijos strategų planuojami ir daromi konkretūs veiksmai, kad situacija būtų vis labiau išbalansuota. Vieno lyderio paranojiškos asmeninės ambicijos paliečia ne tik Ukrainos Krymą bei Rytinę jos dalį ar kitas Rusijos režimo užgrobtas teritorijas. Jos pirmoje eilėje paliečia Sojūzui ir Varšuvos bloko šalims priklausiusias valstybes. Visa laimė, kad Kazachstanas ir Baltarusija dar vis bando sumažinti įsiveržimo į jų teritorijas tikimybę. Imperijos klanas visko iš karto apžioti nespėja... Šalys turi suprasti labai aiškiai, kad Ukrainos nepriklausomybė ir sienų išsaugojimas yra ir kitų šalių ramesnės būties rodiklis.