Antradienį iš principo pritarta Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Tuo metu mero statusą valdantieji siūlo apibrėžti ne Konstitucijoje, o atskirai įstatymuose.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Po pirmojo balsavimo 130 Seimo narių vienbalsiai balsavo už.
Nerimauja dėl mero funkcijų
Laisvės frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kolegas ragino balsuoti už pataisas, kad jas būtų spėta įteisinti iki 2023 metų savivaldos rinkimų.
„Kuo greičiau mes tai padarysime, tuo aiškiau ir tvirčiau galėsime pasiruošti jau ne už ilgo būsiantiems savivaldos rinkimams“, – sakė V. Mitalas.
Tačiau Ieva Kačinskaitė-Urbonienė piktinosi, kad valdantieji vis dar nėra nusprendę, kokį vaidmenį savivaldybių tarybose atliks meras. Opozicija dar vasarą buvo pateikusi savo siūlymą dėl mero vaidmens nustatymo, tačiau valdantieji jas atmetė.
„Šiandien Seimas neturi pasirinkimo, kaip balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Yra nusiteikimas, kad tiesioginiai Seimo rinkimai būtų. Tačiau tam tikra prasme mes esame pastatyti įkaitais ir nežinome, už ką balsuosime. Buvo gražaus laiko po pateikimo ir svarstymo stadijų valdantiesiems surengti ne vieną diskusiją ir apsispręsti, koks tas meras bus, kokias funkcijas savivaldoje atliks. Deja, tas nebuvo padaryta ir tam tikra prasme mes balsuosime užrištomis akimis“, – kalbėjo Seimo narė.
Savo ruožtu Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat sakė, kad „turime labai daug neatsakytų klausimų, nes Konstitucijos pataisą“ ir vis dar neaišku, kaip atrodys meras ir savivalda po rinkimų.
„Visi su nerimu laukia, ne tik partijos, ne tik merai dabartiniai, bet ir visuomenė“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Dar vasarą parlamentarai apsisprendė svarstyti valdančiųjų projektą, atmesdama opozicijos pasiūlymą. Abiem projektais siūlyta įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą.
„Tai labai prastos kokybės projektas, bet neturime kitos išeities, nes po metų – rinkimai“, – opozicijos nerimą išsakė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai numatomi 2023 m. pavasarį.
